Mokyklos langas

Švietimo sistemos pliusai ir minusai

Daugiau / More / Les mer Uždaryti

Mokyklos langą veda Jurgita Jurevičienė.

Pusketvirtų metų šuniui ant uodegos?

Nenorėčiau šios istorijos įvardinti „kaip tipiškos Lietuvai” ir prisidėti prie chaoso kurstymo. Atvirkščiai – kol yra jaunuolių, nebijančių viešinti savo skaudžios patirties vardan kitų gerovės, tol yra vilties, kad Lietuva neišsivaikščios.          

Jis nuo mažens svajojo dirbti policijoje, gal detektyvu, gal kinologu…Ūgtelėjęs nusprendė tapti tyrėju. Įstojo į vieną Lietuvos aukštąją mokyklą, patikėjęs studijų aprašu. Po trejų su puse metų rankose diplomas, o galvoje – sumaištis: su tokiu diplomu policijoje dirbti nesi tinkamas! Jam, teisės bakalaurui, teliko viena išeitis: dar metus mokytis profesinėje įstaigoje – Lietuvos Policijos mokykloje…

Bet apie viską iš pradžių. Skaityk toliau

Voksenopplæring i Norge begynner ofte med norskopplæring

“Det er så spennende å jobbe med deltakere fra andre land. Jeg føler at verden kommer inn i klasserommet med så mange ulike mennesker rundt meg. Jeg tror også at jeg gjør en viktig jobb. Voksne mennesker går på norskkurs fordi de trenger å lære språket for å få jobb og for å bli en del av samfunnet de lever i. Jeg håper at jeg kan bidra til at innvandrere blir integrert i det norske samfunnet. Jeg må også skryte av kollegene mine (som er kjempehyggelige) og av ledelsen ved skolen (som gjør en fantastisk jobb)”, sier Ingrid Karin Blindheim. Hun har jobbet som lærer i 18 år til sammen, men har hun jobbet ved Tønsberg voksenopplæring i 16 år.

Skaityk toliau

Pasaulis kasdien įžengia į klasę

,,Labai įdomu dirbti su žmonėmis iš kitų šalių. Atrodo, kad pasaulis kasdien įžengia į klasę su tiek daug skirtingų žmonių aplink mane. Tikiuosi, kad padedu vyresniems žmonėms imigrantams išmokti kalbą ir integruotis į Norvegijos visuomenę“, – sako suaugusiųjų norvegų kalbos mokytoja Ingrid Karin Blindheim, iš 18 metų mokytojos karjeros 16 metų skirianti Tionsbergo suaugusiųjų švietimo centrui. Ir nors Norvegija nuo seno garsėja dėmesiu suaugusiųjų švietimui, bet milžiniški pokyčiai neleidžia snūduriuoti šiai pasiturinčiai visuomenei. 

Skaityk toliau

Hvem er jeg?

 For det første drømmejobben min var og er journalistikk.

For det andre tenker jeg at dette yrket er det beste i verden.

For det tredje er journalister alltid unge…

 

Jeg jobbet i Riks TV programmet “Skolens vindu” som programleder (Litauen)

Jeg jobbet i Riks TV programmet “Skolens vindu” som programleder (Litauen)

Jeg heter Jurgita, og jeg er fra Litauen. Jeg er journalist, og jeg har 20års erfaring som journalist. Jeg har jobbet i flere medier: presse, radio, TV og internet. Jeg var leder av Journalistikk studie for barn også. Den viktigste jobb var i Riks TV programmet “Skolens vindu” som programleder. Der jobbet jeg i 7 år. De siste to årene har jeg jobbet som freelance journalist og har publisert artikler med bilder i litauiske magasiner og på min egen nettside www.mokykloslangas.lt. Jeg spesialisere meg i utdanningssystemer i 10 år, derfor skriver jeg mange artikler om utdanning i Litauen og i Norge. Selvfølgelig er disse artikler på litauisk, fordi jeg har begynt å lære norsk for ett år siden. Beklager for feiler…Kanskje skal jeg oversette noen mine artikler. 

Jeg kom til Norge fra Litauen i år 2015, fordi mannen min jobber her. Tidligere har jeg jobbet litt på sommeren om natta i posten og har jeg merket at mennesker leser mye aviser. Fordi jeg er nysgjerrig, modig og sosial har jeg snakket mye med folk og lest aviser, magasiner og bøker om Norge. Skaityk toliau

 Litauiske drømmer med norske krydder

Arkiv. Denne artikkelen var publisert i litauisk magasinet “Veidas” i 2014

En deltaker har betalt for et norskkurs i Tønsberg Voksenopplæring, men får beskjed om at det er lærerstreik, og kurset kan ikke begynne før streiken er slutt. Streiken gjelder ikke bare  denne skolen, men mange andre skoler i Norge, også barneskolen. Streiker lærerne i Norge? Her er en del synspunkter om problemer og utfordringer i utdanningssystemet i et av verdens rikeste land. Jeg har intervjuet forskjellige personer som jobber i ulike skoleslag. Skaityk toliau

Karjeros specialistu gali būti ne bet kas

Šiuolaikinis pasaulis labai sparčiai vystosi, darbų pobūdis keičiasi ir reikia vis daugiau kvalifikuotų žmonių. Tačiau kartu auga ir žmonių poreikiai – dažnas reikalauja geresnių darbo sąlygų ir didesnio darbo pasirinkimo. Bet juk kuo didesnis ir platesnis darbo pasirinkimas, tuo sunkiau išsirinkti tinkamiausią. Šių dienų jaunimui tai ypač aktualu. Padėti visa tai išspręsti gali karjeros specialistas. Tad gal ir nieko keisto, kad Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2017 m. sausio 1 d. įtvirtinti karjeros specialisto pareigybę, gana vieningai. Ne paslaptis, kad profesinis orientavimas nebuvo tinkamai plėtojamas, nors ES ir valstybė tam skyrė milijonines sumas. 

Aurelija Naseckaitė yra įsitikinusi, kad ne bet kas gali nuolat laviruoti tarp gausybės besikeičiančios informacijos ir skirtingų žmonių. Tiesa, per savo profesinės veiklos dešimtmetį ji jau išmoko darbe atsiriboti nuo asmeninės patirties, nors … ,,Kartais, išklausius klientą, būna sudėtinga nepamokslauti“, – pripažįsta ji mano šauniai pagalbininkei Gustei.

Skaityk toliau

Proto treniruotės pedagogams

„Kurkime mokyklą, kurioje patys norėtume mokytis“, – taip prisistato antrus metus veikianti neformali organizacija „Mokymosi mokykla“. Jos koordinatoriui Lukui Benevičiui dar tik 23 – eji. Jam teko mokytis ir valstybinėje, ir privačioje mokykloje. Visur sekėsi gerai, su mokytojais sutarė, tik nedarė namų darbų, nes nesuprato kam to reikia. Tad kyla natūralus klausimas: kodėl vos baigęs vidurinę mokyklą ir paragavęs architektūros studijų jaunuolis liko daugelio kritikuojamoje švietimo sistemoje?

Jo nuomone, švietime būtini pokyčiai. Kokie? „Jei būtumėte to paklausę prieš keletą metų, greičiausiai būčiau atsakęs gana paviršutiniškai: pedagogų rengime, egzaminų sistemoje, laiko stoka… Bet tai tik paviršius. Dabartinė veikla suteikia daug peno tobulėjimui ir jaučiu, kad mano požiūris subtilėja, jautrėja, aštrėja. Pats daug mokausi ir padedu kitiems mokytis. Taip realizuoju save“, – šypsosi pašnekovas. 

Skaityk toliau

Naujas būdas sudominti šiuolaikinius mokinius

Šių laikų pasaulis yra pažangus – patys save valdyti galintys robotai, balsu valdomi televizoriai ar telefonai, virtuvės įranga valdoma liečiamu paviršiumi ir daug daugiau, mums gyvenimą lengvinančių bei tobulinančių technologijų. ,,Šios naujovės  jaunimui yra natūralus, suprantamas dalykas. Mokykloje jau tapo įprasta naudoti kompiuterius, internetą, interaktyvias lentas, o kartais ir robotus. Taip mokytis iš tiesų daug įdomiau“. Taip sako penkiolikametė Gustė B., nutarusi pasidomėti daugiau apie technologijų diegimą Lietuvos mokyklose.  

Skaityk toliau

Mokyklų modernėjimo metas

Per mokinių pavasario atostogas pedagogai turėjo puikią progą susipažinti su švietimo inovacijomis: Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje vyko respublikinė paroda „Moderni mokykla 2016, Kaunas“. Ugdymo plėtotės centras (UPC) kartu su UAB „Biuro pasaulis“, Garliavos A.Mitkaus pagrindine mokykla ir Kauno pedagogų kvalifikacijos centru surengė parodą, kurioje per dvi dienas įvyko 105 seminarai, diskusijos, praktiniai užsiėmimai mokytojams ir mokyklų vadovams. Renginius aplankė apie 2400 dalyvių. Pirmą kartą tokio pobūdžio paroda vyko ne sostinėje.

„Kodėl mūsų mokykloje? O kodėl ne? – klausimu į mano klausimą reagavo mokyklos direktorė Valė Urbelienė, – Ugdymo plėtotės centras jau senokai yra pagrindinis mokytojų kvalifikacijos paslaugų tiekėjas ir jie nusprendė mus pasirinkti. Žinoma, bet kokį renginį organizuojant rūpesčių užtenka, bet mes, pasitarę su kolektyvu, surizikavome. Juk čia gali vykti ne tik mokymosi procesas. Mokykla – pati geriausia erdvė, kur mokytojai jaučiasi natūraliai, kur ateina ir kitos mokyklos pamatyti, su kolegomis pabendrauti. Gal tik mažokai vietos? Čia mums dar viena nauja patirtis.“

Skaityk toliau

Mokytojų streikas mokinių akimis

Neterminuotas mokytojų streikas it koks politikų, profsąjungų ir pedagogų nervų karas – pilietiškumo pamoka mums visiems. Užduodanti klausimą – ar galima šiuo atveju likti neutraliu? Ar galima nepalaikyti ne vienos ,,barikadų“ pusės, o tik patyliukais stebėti – kuo viskas baigsis?

Pasirodo, galima! Taip juk elgiasi ir pilietiškumo pamoką mokiniams (o gal ir visai visuomenei?) demonstruoja apie 90, o gal ir jau 95 procentai mokytojų. Tų, kurie skundžiasi, dejuoja, kritikuoja aktyviuosius, bet nėra nė karto bandę kaip tie pacientai iš knygos ,,Skrydis virš gegutės lizdo“ išsiveržti į laisvę… apginti savo orumą, savo teises. O Makmerfis pabandė. O profsąjungos bando. 

Žinoma, daugelis supranta, kad algų pakėlimas 5 procentais visų švietimo problemų neišspręs. Bet pats faktas, kad pagaliau demokratiškai reikalaujama valdžios spręsti rimtas bėdas čia ir dabar, o ne po rinkimų, nuteikia optimistiškai, kad gal dar Lietuva neišsivaikščios… Nes ką gi tuomet tuščiose mokyklose veiktų mokytojai? Ar apie tai diskutuojama mokyklose, ar kalbama su mokiniais, su bendruomene? Įdomu, kiek iš 330 000 Lietuvos mokinių suvokia streiko tikslus, palaiko streikuojančius mokytojus? „Lietuvos švietimo sistemai reikia pokyčių iš pagrindų, o ne smulkių paviršinių pakeitimų“, – mano Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Indrė Pabijonavičiūtė. Skaityk toliau