Mokyklos langas • Švietimo sistemos pliusai ir minusai

2017 rugpjūčio 7 / 0 nuomonių

Kviečia Kardokų Gamtos mokykla

Kreipiamės į tėvus, kurie ieško savo vaikams kitokios mokyklos, kur vaikas turėtų erdvės atsiskleisti, tobulėti… Ir tiesiog būtų laimingas? Ar jūsų vaikai mėgsta skaičiuoti kankorėžius, piešti smėlyje, šokti lietuje? Purvas – geriausia žaidimų vieta? Pratybas laikote namie, giliausiame stalčiuje?

Jei bent į vieną klausimą atsakėte taip – kviečiame į Kardokų Gamtos mokyklą. Smėlio kalną, miško pievą ir tvenkinį – garantuojame. Bus ir mokslų ir žaidimų, judesio ir ramumos!

Atvirų durų diena – rugpjūčio 12 d., 15 val. Kardokų mokykloje (Žemuogių g., Kardokai, Kazlų Rūdos sen.).

Teirautis tel.: 8 655 44709, svetainė: www.kardokai.lt.

FB – https://www.facebook.com/kardokumokykla/?fref=ts

P.S. Dar yra vietų į darželį – priešmokyklinę grupę.

Kurkime mokyklą kartu!

Linkiu Jums Meilės,

Aušra Augutė

2017 liepos 30 / 0 nuomonių

Den gode barnehage feen

Min interesse ble vekket av et faktum at den grønne, moderne, velstående Sandefjord kommune er ledende i antall av private barnehager i Norge. Denne innovative kommune i Vestfold, med 62.000 innbyggere, kan tilby 12 offentlige og 35 private barnehager. «Etter min mening, private barnehager er mere preget av mangfold, kreativitet og ansvarsfølelse, mens prisene er like – ca. 2500 kr (250 euro)» – forteller Egle Gaasholt, pedagogisk leder i «Barnas Have», i Sandefjord. Dette er den første og den eneste arbeidsplassen hennes i Norge. Den litauiske kvinnen opparbeidet betydelig pedagogisk erfaring og ledelses kompetanse her i de siste tretten årene.

Skaityk toliau

2017 liepos 18 / 0 nuomonių

Geroji vaikų darželio fėja

Mane sudomino tai, kad žalia, jauki ir moderni Sandefjordo komuna pirmauja Norvegijoje privačių darželių skaičiumi. Šioje naujovėms atviroje Vestfoldo apskrities komunoje su 62.000 gyventojų galima rinktis iš 12 valstybinių ir net 35 privačių darželių. „Mano nuomone, privačiame darželyje daugiau įvairovės, kūrybiškumo, atsakomybės, o kainos panašios – apie 2500 kronų“ (apie 250 eur), – nedvejodama privalumus dėsto Sandefjordo vaikų darželio „Barnas have AS“ (pavadinimas išvertus ir yra „Vaikų darželis“) viena iš vadovių Eglė Gaasholt. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė darbovietė, kurioje lietuvė per trylika metų įgijo nemenką pedagogikos bei vadybos kraitį. Skaityk toliau

2017 gegužės 26 / 0 nuomonių

KVIETIMAS į STOVYKLĄ

VAIKAMS IR JAUNIMUI (9 m. – 16 m.) TURISTINĖ / IŠLIKIMO STOVYKLA SU PALAPINĖMIS

„IŠMINČIŲ KELIAIS“

www.sviesoskampelis.lt

Skaityk toliau

2017 gegužės 11 / 1 šauni nuomonė

Mokytojas visada lieka mokytoju

88 – erių Marit Marcussen – norvegė pensininkė, daug metų gyvenanti nedideliame Vestfoldo regiono miestelyje Stokke, kur be jos regis, neišsiverčia nė vienas renginys. Nuolat besišypsančią ir maloniai bendraujančią buvusią mokytoją gali sutikti bibliotekoje, kur ji veda norvegų kalbos kursus, bažnyčioje, kur gelbsti organizuojant religines šventes, senelių namuose, kur rengia vakarones emigrantams, ir net milžiniškoje gėlių parduotuvėje, kur padeda vietos moterų grupei ruoštis Velykoms. Skaityk toliau

2017 gegužės 10 / 1 šauni nuomonė

En gang lærer – alltid lærer

Marit Marcussen er 88 år og pensjonist. Hun bor i Stokke (nå Sandefjord kommune), men hun er født og oppvokst på et sted som heter Moi (Lund kommune i Rogaland). Hun har jobbet som lærer i Nanset skole i Larvik og Bokemoa skole i Stokke i mange år. Hun har lang erfaring og kan sammenligne utdanningssituasjonen før og nå. Marit synes at det har skjedd store forandringer på barneoppdragelsen i Norge i de siste årene, og foreldrene har mange utfordringer. Likevel sitter Marit ikke bare hjemme og tenker på dette. Nei, hun har ganske mye energi som hun bruker på mange nyttige aktiviteter. Slik finnes det ennå mye glede i livet hennes. Skaityk toliau

2017 kovo 10 / 2 įdomios nuomonės

Pusketvirtų metų šuniui ant uodegos?

Nenorėčiau šios istorijos įvardinti „kaip tipiškos Lietuvai” ir prisidėti prie chaoso kurstymo. Atvirkščiai – kol yra jaunuolių, nebijančių viešinti savo skaudžios patirties vardan kitų gerovės, tol yra vilties, kad Lietuva neišsivaikščios.

Jis nuo mažens svajojo dirbti policijoje, gal detektyvu, gal kinologu…Ūgtelėjęs nusprendė tapti tyrėju. Įstojo į vieną Lietuvos aukštąją mokyklą, patikėjęs studijų aprašu. Po trejų su puse metų rankose diplomas, o galvoje – sumaištis: su tokiu diplomu policijoje dirbti nesi tinkamas! Jam, teisės bakalaurui, teliko viena išeitis: dar metus mokytis profesinėje įstaigoje – Lietuvos Policijos mokykloje…

Bet apie viską iš pradžių. Skaityk toliau

2017 vasario 2 / 2 įdomios nuomonės

Voksenopplæring i Norge begynner ofte med norskopplæring

“Det er så spennende å jobbe med deltakere fra andre land. Jeg føler at verden kommer inn i klasserommet med så mange ulike mennesker rundt meg. Jeg tror også at jeg gjør en viktig jobb. Voksne mennesker går på norskkurs fordi de trenger å lære språket for å få jobb og for å bli en del av samfunnet de lever i. Jeg håper at jeg kan bidra til at innvandrere blir integrert i det norske samfunnet. Jeg må også skryte av kollegene mine (som er kjempehyggelige) og av ledelsen ved skolen (som gjør en fantastisk jobb)”, sier Ingrid Karin Blindheim. Hun har jobbet som lærer i 18 år til sammen, men har hun jobbet ved Tønsberg voksenopplæring i 16 år.

Skaityk toliau

2017 vasario 1 / 0 nuomonių

Pasaulis kasdien įžengia į klasę

,,Labai įdomu dirbti su žmonėmis iš kitų šalių. Atrodo, kad pasaulis kasdien įžengia į klasę su tiek daug skirtingų žmonių aplink mane. Tikiuosi, kad padedu vyresniems žmonėms imigrantams išmokti kalbą ir integruotis į Norvegijos visuomenę“, – sako suaugusiųjų norvegų kalbos mokytoja Ingrid Karin Blindheim, iš 18 metų mokytojos karjeros 16 metų skirianti Tionsbergo suaugusiųjų švietimo centrui. Ir nors Norvegija nuo seno garsėja dėmesiu suaugusiųjų švietimui, bet milžiniški pokyčiai neleidžia snūduriuoti šiai pasiturinčiai visuomenei.

Skaityk toliau

2017 sausio 15 / 0 nuomonių

Norske barns lykke. Del II. Hva er oppskriften på lykke?

Arkiv. Denne artikkelen på litauisk var publisert her i februar 2016

Vi vet at lykke ikke avhenger av direkte materielle eller økonomiske indikatorer. Selv i svært fattige land er det fullt av glade mennesker, og i utviklede land er det mennesker med psykiske lidelser, ensomhet, som bruker mye antidepressiva, alkohol og som begår selvmord. Derfor er det vanskelig å nevne en formel for lykke. Likevel, ikke bare oss, men også store organisasjoner som UNICEF og FN prøver å identifisere lykkeindeksen.

Jeg lurer på – som mor og som journalist – hvordan barn føler seg i ulike land. Er de lykkelige eller ulykkelige? Deres lykkeindikatorer bør være viktigere enn økonomiske indikatorer.

Ifølge den siste UNICEF statistikken, bor de lykkeligste barna i de skandinaviske landene, blant annet i Norge. Litauen, dessverre, befinner seg på omtrent sisteplass i Europa. Skaityk toliau