Mokyklos langas

Švietimo sistemos pliusai ir minusai

Daugiau / More / Les mer Uždaryti

Lyg vienas kumštis

Ne tik Mokyklos langui, bet ir bet kuriam tinklaraštininkui smagu sulaukti tokių laiškų:

,,Labas vakaras, Jums rašo lituanistinės mokyklos Bergene ,,Abėcėlė“ mokytoja. Nesu straipsnių specialistė, bet norėčiau, kad ir apie mus žinotų daugiau lietuvių:)  Apskritai mokytojas lituanistinėse mokyklose labai daug savęs atiduoda, yra tikras patriotas lietuvių vaikams.“

Ir kas gi čia ginčysis? Na, nebent netikėti mokyklėlės svečiai. 

Cituoju toliau:

,,Besiginčydamos į klasę įgriuvo dvi daržovės: morka ir poras. Jos pasakojo įvairiausius įdomius faktus apie save, kad morka turi daug karotino, o poras naudingas balsui ir t.t. Daržovės negalėjusios nuspręsti, kurią labiau valgo vaikai, tad paklausė jų pačių ir žinoma morka buvo nugalėtoja, o poras buvo laimingas, kad visi jį mėgsta sriuboje. Mokiniai buvo paruošę staigmeną ir svečiams: tai paroda. Akys raibo nuo kompozicijų gražumo iš daržovių ir vaisių, kurias ,,Abėcėlės“ mokinukai padarė kartu su tėveliais. Morką ir porą labai nustebino vaikų žinios apie daržoves. Jie tikrai jas valgo! Užrištomis akimis vaikai ragavo daržoves ir turėjo pasakyti jos pavadinimą, o rezultatai buvo puikūs. Šventėje taip pat netrūko geros nuotaikos, žaidimų ir vaišių.“

      

Taigi, susipažinkime: lituanistinė mokykla Bergene (tai antrasis pagal dydį Norvegijos miestas) ,,Abėcėlė”, įkurta prieš 5 metus. Ir tikrai ne vien rudenėlio šventėmis gali pasigirti ši lietuvybės oazė. Tai – neformaliojo vaikų, paauglių švietimo įstaiga, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra palaikyti ir išsaugoti lietuvių kalbos gyvybiškumą bei vartojimą multikultūrinėje aplinkoje. Čia, kaip ir kitose lituanistinėse mokyklose, ugdoma Lietuvos išeivijos vaikų ir jaunimo meilė lietuvių kalbai, papročiams, tradicijoms, kultūrai. Pedagogai skatina mokinių kūrybinę, meninę veiklą diegdami inovatyvias idėjas, taikydami įvairius ugdymo metodus bei vadovaudamiesi Lietuvos priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programomis. Žinoma, mokytojai nuolat tobulinasi, vyksta į seminarus. Įdomu tai, kad čia gali ugdytis patys mažiausieji.

      

Mokykloje darbuojasi 4 mokytojai: Elona Laurinavičienė (veda muzikinius užsiėmimus), Inga Biguzienė, Vilis Eizentas, Ingrida Dantaitė bei mokyklos koordinatorė Dovilė Eizentienė. Vadovo nėra, nes visi lyg vienas kumštis bendrai priima sprendimus.

Šiuo metu užsiėmimus lanko apie 20-25 vaikai, susiskirstę į grupes: 2-3 m. ,,Čiauškučiai“, 3-4 m. ,,Pelėdžiukai”, 4-6 m. ,,Smalsiukai“ ir vyresnės klasės.

Pasak laiško autorės Elonos Dantaitės, mokykla negauna jokios paramos, tad ir  priemones perka patys. Kita problema yra patalpos, nes jas sunku rasti ir jos yra  brangios Norvegijoje. Norėtusi paramos iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir be projektų rašymo. „Mes puoselėjame lietuviškumą, ugdome Lietuvos vaikus, o paramą gauti sunku.  Vis tik svajojame sulaukti 100 vaikų, draugauti su kitomis lietuviškomis mokyklomis ir žinoma tikimės gerų rezultatų iš mokinių”, – sako pedagogė. Ir ragina įsijungti į piešinių konkursą bei parodą, kurių tikslas – glaudesni santykiai su kitomis lietuviškomis mokyklomis.

***

Beje, o dar prieš kokį mėnesį visos lituanistinės mokyklos Norvegijoje sulaukė kitokio laiško. Drameno lituanistinės mokyklos “Žilvinas”praktikantė Simona  kartu su kolegomis pakvietė visus kartu kurti laikraštuką. Idėja sveikintina, tiesa, iš pradžių didelio palaikymo nesulaukusi. Galbūt lietuviams kaip ir norvegams reikia daugiau laiko pamąstymui? 

Skirmanto Druktenio nuotraukos