Kartą bevaikštinėjant ramaus Norvegijos miestelio pakrante, tylą perskrodė nesvietiško garso muzika. Margaspalvis autobusas. Mėlynais ir raudonais kombinezonais vilkintys jaunuoliai. Krepšiai su vienareikšmiškai skimbčiojančia tara. „Gal koks roko koncertas?”. „Čia mokiniai švenčia „russ”, – paaiškino praeiviai. Pasirodo, „russefeiring“ yra tradicinė norvegų moksleivių šventė po trylikos metų mokslo. Pabaigtuvės švenčiamos tris savaites nuo balandžio vidurio, o šventės dalyviai, paprastai aštuoniolikmečiai – devyniolikmečiai, vadinami „russ“. Vienu metu galvojau – kokį ryšį tai turi su „russere” – rusais, gal dėl išgeriamo alkoholio kiekio?
Švęsti kviečiami ne visi
Šios tradicijos šaknys veda gilesnės Danijos istorijos link, kuomet skandinavai vykdavo studijuoti į Kopenhagą. Žinoma, įvairių šalių abiturientai laikosi savų išleistuvių tradicijų, tačiau Norvegijoje ši šventė yra labai savita, besikeičianti pagal laikmetį ir pastaruoju metu sulaukianti nevienareikšmiškų nuomonių.
„Tai labai populiari ir labai brangi jaunimo šventė, nes tik kartą gyvenime gali būti „russ“, – pasakoja Marija Korsakaitė. – Pradedama ruoštis net prieš dvejus metus: kas ir kokiais vardais dalyvaus, užsakomi megztiniai, kombinezonai, muzika, transportas, visokia atributika. Tam reikalingi didžiuliai pinigai, vienas „russ” tėvams gali kainuoti iki 150 000 kronų (15 000 eur). Kam tėvai padėti negali, organizuojamos pagalbos grupės, ir patys mokiniai uždarbiauja smulkiuose darbuose. Va, ir teko pardavinėti tualetinį popierių, pjauti kieme žolę. Abejonių gali kelti jau pirmasis balius, į kurį turi būti pakviestas. Pirmiausiai visi dalyviai apsirengia kombinezonus išvirkščiai, o paskui vidury nakties, bet visų akivaizdoje reikia persirengti…“
Mergina prisipažįsta iš pradžių nenorėjusi dalyvauti „russefeiring“ šventėje, bet paskui apsigalvojo. „Nors patyčių nedalyvaujantiems nepastebėjau, bet pats keistai jautiesi, kai visi draugai linksminasi, šoka, įsiamžina nuotraukose ar video, o tu tuo tarpu sėdi namuose.“ Pedagoginės pakraipos abiturientė, pernai atlikusi praktiką darželyje, o šiemet mokykloje, nutarė išleisti kuo mažiau pinigų, iki 15 000 kr (1500 eur), ir dalyvauti tik kai kuriuose „pigesniuose“ renginiuose. Beje, ne visur ji buvo kviečiama. „Tik kai kuriuos renginius organizuoja mokyklos, o daugiausiai viską daro patys mokiniai. Tad jei esi nepopuliarus, neturi draugų, pinigų, gali tavęs ir nekviesti“, – ironiškai pastebi pašnekovė. Labiausiai jai įsiminė savaitgaliais vykstantys koncertai, į kuriuos susirenka „russ“ iš visos Norvegijos. Kas nakvoja autobusuose, kas palapinėse, ar viešbučiuose. Muzika, jaunatviškas šėlsmas, alkoholis liejasi laisvai…
Šventės kulminacija – parade
Pagal norvegų švietimo sistemą mokiniai, baigę dešimtmetę ungdomsskole (analogiška mūsų pagrindinei mokyklai), gali tęsti dar trejų metų mokslus videregående skole (kažkas panašaus tarp mūsų gimnazijų ir profesinių mokyklų), kur gali gauti ir profesinį išsilavinimą. Skirtingų krypčių mokslus išduoda ypatingomis progomis dėvima uniforma: raudona – gamtos mokslai, menai, sportas, mėlyna – ekonomika, žalia – žemės ūkis, juoda – aptarnavimas ir transportas. Būtent tokie įvairiaspalviai jaunimo būriai įsilieja į plačiai Norvegijoje švenčiamos konstitucijos dienos paradą gegužės 17 dieną. Šios visuose miestuose ir miesteliuose vilnijančios eisenos – mokinių „russefeiring“ kulminacija ir pabaiga.
Tamsioji „russefeiring“ pusė
Kaip minėjo Marija bei kiti pašnekovai, šių laikų „russefeiring“ atskleidžia ne tik gražiąją paradinę pusę – rūbai, koncertai, logotipai, programos, laikraščiai, autobusai („russebuss”) ar kitos transporto priemonės, bet ir netikusius įpročius. Alkoholis, narkotikai, seksas, triukšminga muzika, muštynės tarp pačių besilinksminančių, visokiausi viešosios tvarkos pažeidimai tapo neatsiejama šventės dalis. Tomis pavasario dienomis žiniasklaida mirga visokio plauko straipsniais, labai padaugėja darbo policijai dėl plaukte plaukiančių skundų (beje, norvegai labai mėgsta juos rašyti), o po devynių mėnesių padaugėja gimdymų, dažnai sukeliančių socialinius padarinius. Prieš keletą metų net buvo uždaryta Osle Macdonalds užeiga, nes čia suvažiuodavo daug „russebuss“ ir kildavę muštynių. Pasak policijos suvestinių, pernai buvo užfiksuota 16 prievartavimo atvejų (2016 m. -14, 2015 m. – 11), o ir šiaip 40 procentų visų šalyje registruojamų prievartavimų kyla šios šventės metu.
Beje, „russebuss“ galima būtų skirti atskirą straipsnį. Tų specialių autobusų parengimas kainuoja apie 300 000 kronų (30 000 eur) ir daugiau. Jie puošiami logotipais, piešiniais iš išorės bei įmantriai įrengiami viduje. Čia montuojama tokia garso aparatūra, kad viduje esantiems tenka užsidėti ausines, ir tokie garso monstrai visą naktį vežioja šėlstantį jaunimėlį. Vairuotojui tenka pakloti dar iki 100 000 kronų (10 000 eur.) Negana to, šiais laikais susiklostė taip, kad ne bet kas patenka į vidų. Norinčios pasilinksminti panelės įvertinamos: ar gražios, ar populiarios, ar turi draugą. Reikalaujama atsiskaityti bučiniais ar dar intymesnėmis paslaugomis. Tokia „atranka“ kelia daugybę psichologinių problemų paauglėms ir atveria kelius plastinių chirurgų bei kitokio plauko grožio kūrėjų paslaugoms.
Pasak Marijos, ne mažiau šokiruojantis faktas tas, kad tokius nemiegojusius, nevalgiusius, neblaivius „russ“ atveža laikyti egzaminų. Ir nors tie egzaminai nebūna sunkūs, bet…
Pedagogai? Dažniausiai jie pasyvūs, nežinantys, ką daryti.
Tėvai? Jie net nežino – arba nenori žinoti – kuo užsiima abiturientai. Juk jų laikais viskas buvo kitaip. Yra tėvų, kurie neleidžia savo vaikams dalyvauti šiame mokslo baigimo maratone. Marija prisimena, kuomet jos vyresni broliai šventė „russefeiring“, mažiau buvo sekso, o daugiau normalių renginių. „Mano nuomone, tai tik pinigų ir sveikatos švaistymas“, – kategoriškai baigia ji.
Visuomenė? Nėra vieninga šiuo klausimu. Vieni tvirtina, kad šis reiškinys tėra jaunimo protestas prieš visuomenės normas, jų karnavalas ir jų laikinas šėlsmas, po kurio jie nurimsta, surimtėja ir baigia mokyklas. Kiti pagrįstai piktinasi amoralumo ir orgijų atspalviu. „Norvegija tapo absurdiškai turtinga šalimi“, – savo tautiečių nuodėmes aiškina Oslo universiteto profesorius Thomas Hylland Eriksen.
O tuo tarpu verslininkai, siūlydami savo komercines paslaugas šiai beprotybei, kasmet apimančiai maždaug 40 000 jaunuolių, patyliukais trinasi rankas. Norvegijos žurnalistai paskaičiavo, kad net jei vienas „russ“ išleidžia vidutiniškai 15 000 kronų (1500 eur), tai suteikia „russ“ pramonei apie 700 mln. kronų (70 mln. eur) per metus. Nenuostabu, kad naujieji rinkos žaidėjai nukreipia jėgas į šią tikslinę auditoriją ir skatina nekontroliuojamą „russ“.
Nuotraukos – autorės, Marijos Korsakaitės bei iš interneto
