Kad ir skirtingose šalyse augančios mažos mergaitės Austėja, Luna ir Sofija nori būti didelės ir eiti į mokyklą. Kaip jų vyresnieji broliai ar sesės. Jos girdėjo namuose kalbant apie kažkokią baisią pandemiją, dėl kurios žmonės ėmė nešioti kaukes, sirgti ar net mirti. Nesuprato, kas tas „nuotolinis mokymas“, bet matė namiškius palinkusius prie kompiuterių ir kažko besiginčijančius tarpusavyje. Kažkas buvo ne taip, ir į jų mažas širdeles įsibrovė nerimas: „O ar mes eisime į mokyklą, į pirmą klasę?“ Tėvai jas ramino ir kaip sugebėjo ruošė pirmai klasei. Bet patys nežinojo, koks šis 2021 ųjų ruduo bus jų atžaloms. Niekas nežinojo.

O jis buvo toks…

Pasiruošimas

Austėja Šidiškytė, 7 metai, Kauno V.Kuprevičiaus progimnazija, Lietuva

Jau priešmokyklinėje darželio grupėje buvo ugdomas vaikų savarankiškumas, organizuojami teminiai renginiai. Birželio mėnesį dvi dienas iš eilės darželinukai lankėsi būsimoje mokykloje, kur susipažino su aplinka, mokytojomis. Lietuvoje tėvai mokyklą gali rinktis patys, tad žvilgsnis nukrypo į Kauno V.Kuprevičiaus progimnaziją. Įstaiga gana gerai vertinama, yra netoli namų, pasirinkta ta pati mokytoja, kuri mokė ir vyresniąją, dabar jau penktokę sesę Gytę.

Kauno V.Kuprevičiaus progimnazija

Pasak mamos Simonos, jeigu būtų reikėję visas priemones pirmokei supirkti, tai tikrai kainuotų ne vieną šimtą eurų. Geresnė kuprinė -100 eurų, naujos uniformos apie 80 eur. Nedaug dėvėtą uniformą sesei penktokei pirko už 30 eurų. O kur dar sporto apranga, marškinėliai, pėdkelnės ir pan. Tad tinka ir daiktai, likę nuo sesės, kūno kultūrai naudoja paprastas timpas ir maikutės, o daugelį mokyklinių priemonių „susitaupė“ iš anksčiau. Du vaikus viena auginanti mama tvirtino iš valstybės jokios paramos negavusi.

Luna Wenzel, 6 metai, Gemeinschaftsgrundschule, Bendroji pradinė mokykla, Vokietija 

Paskutiniais metais darželyje kartą per savaitę turėjo būti užsiėmimai būsimiems pradinukams, bet kadangi pandemijos metu negalėjo ilgokai jos leisti į darželį, tai ir tų užsiėmimų buvo tik keli per metus. Vizito mokykloje metu specialistai stebėjo jų sugebėjimus – kaip piešia, kaip juda, kaip šokinėja, bendrą pasiruošimą ir pan.

   

Vokietijoje galima rinktis mokyklą, tad pasirinkta ta, kurią vyresnysis broliukas Paulius paskutinius metus lankė ir buvo labai patenkintas. Be to, tai vienintelė mokykla rajone su daugiamete integruoto mokymo patirtimi ir daugeliu socialinių pedagogų.

Kaip pasakojo mama Andra, parengti Luną pirmai klasei buvo gana brangu. Už kuprinę (lengvą ir ergonomišką coliukei) su sportiniu krepšiu ir penalu teko pakloti 250 eurų. Už kitas reikalingas priemones gal dar apie 60-70 eurų, o kur dar visa apranga…Iš valstybės šeima jokios paramos negavo, nes jos skiriamos tik socialiai remtinoms šeimoms.

Sofija K., 6 metai, Sandeåsen skole, Pradinė mokykla, Norvegija

Darželyje priešmokyklinukai kartą per savaitę turėjo pamokėles, buvo mokomi ramiai sėdėti savo vietose. Norvegijoje negali rinktis mokyklos, ji skiriama pagal gyvenamąją vietą. Gali būti išimčių, bet priežastys turi būti labai rimtos. Tuo metu šeima persikraustė ir tėvai norėjo, kad Sofija eitų į buvusiame rajone esančią mokyklą, kurioje daugiau ką pažinojo ir kuri buvo arčiau mamos darbo. Parašė net tris prašymus, teigdami, kad net ir pavėžėjimo nereikės (autobusas skiriamas jei pirmokas gyvena toliau nei 2 km nuo mokyklos). Bet pedagogai nesutiko, teigė, kad „dukrai bus proga susipažinti su naujais draugais“.

Ar brangu leisti pirmoką į mokyklą Norvegijoje? Mamos Orintos nuomone, daug kas priklauso nuo tėvų norų ir galimybių. Nauji kokybiški rūbai, avalynė, sporto apranga yra brangūs. Sofijai buvo nupirkta gera kuprinė su maisto dėžute, buteliuku vandeniui už 2000 kr  (apie 200 eur). Iš darželio ir mokyklos gavo dovanų pieštukų, trintukų, drožtukų, liniuočių, užrašų knygelę. Kanceliarinės prekės nėra labai brangios, daug ką galima įsigyti pigiau interneto platybėse. Parama čia skiriama tik socialiai remtiniems.

 Pradžia

Lietuva. Austėjai mokslų metų pradžia buvo gana lengva, nors kai sesė pasakė, kad „mokytoja rėks ant tavęs“, tai pareiškė nenorinti į mokyklą. Bet šiaip ji yra savotiškai kieto, „nevaikiško“ charakterio, tai ir klasėje būdavo  visiškai atsipūtusi, viskas jai atrodė lengva. Nei per rugsėjo pirmą, nei vėliau nebuvo jai jokio streso, nuostabos, ypatingų emocijų. Daug nesiskundė, paklausta tiesiog ramiai papasakodavo ką veikė.

Pirmokai  čia mokosi lietuvių, matematikos, muzikos, etikos, fizinio, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų. Šioje mokykloje įdiegtas kryptingas meninis ugdymas – KMU. Mokiniai renkasi dainavimą, šokius ar teatrą. Kadangi sesė pradinėse klasėse lankė teatrą, tai ir Austėja įsigeidė to paties. Nors dėl tam tikrų kalbos sutrikimų mama norėjo, kad ji dainuotų, bet gražiuoju dukros įkalbėti nepavyko. Mokyklos logopedai patikrino jos sugebėjimus, ir nutarė kol kas stebėti, ar nekils mokymosi sunkumų. Namų darbams kol kas tik skaitymas, o vertinimai minimalūs, raidėmis.

Austėja dar nesigaudo laike, tad sunkiausia jai rytais keltis anksčiau. Ji neskuba ir nežinia, kaip nevėluotų į pamokas, jeigu neišeitų kartu su sese. Žodžio kišenėje neieškanti mergaitė dažnai prajuokina visą šeimą. Kai dar lankė darželį, buvo tokia situacija, kai mama (dirbanti tame pačiame darželyje) skubina „Kelkis, pavėluosi į darželį“, o ji atšauna – „Tu pavėluosi, ne aš!“

Vokietija. Priešmokyklinukų tėvai gauna savo vaikų charakteristikas iš darželio. Apie Luną buvo parašyta, kad ji sugeba kur kas daugiau, bet visko neparodo, nes nenori. Bet mokykloje ji ėmė  reikštis kaip mandagi, aktyvi, visuose dalykuose gaunanti aukščiausius balus. Mokytoja labai giria ją tiek už socialinį elgesį, tiek už pastangas pamokose. „Labai džiaugiuosi turėdama tokią mokinę savo klasėje“ – toks mokytojos įvertinimas tėvams kaip medumi patepa.

      

Luna labai laukė ir džiaugėsi mokykla. Labai norėjo ir tebenori mokytis. Būna, kad ji pasiima knygą ir sako: ”Va, dabar paimsiu ir pradėsiu skaityti!” Ir fantazuoja… Tad pačią pirmą dieną, kai grįžo namo be jokių užduočių, be galo pasipiktino. Dabar jau visada užduoda vokiečių kalbos, mat, be rašymo prasideda skaitymas. Pirmokai mokosi iki 11.30 val., paskui užklasinė veikla iki 13.00 val. kuomet žaidžia, kažką kuria, būna lauke.

Iš klasiokų pažinojusi tik du vaikus (su vienu metus draugavo darželyje), Luna nesunkiai rado bendrą kalbą su kitais. Tėvai džiaugiasi, kad ji gana lengvai persiorientavo į naują gyvenimo ritmą. Juolab, kad girdėjo apie kitiems kilusias problemas dėl pandemijos ar kitų priežasčių: kažkas ėmė šlapintis į kelnes, kažkas labai verkdavo. Vienintelis sunkumas, kad tenka valanda anksčiau keltis.

Norvegija. Sofija labai norėjo eiti į mokyklą, tad tėvai dar vasarą ją veždavo prie mokyklos pažaisti, apsiprasti. Bet mokslo metų pradžioje ją ištiko šokas. Viskas nauja, daug vaikų, naujos taisyklės. Buvo, kad nenorėjo pasilikti, įsikabindavo į mamos megztinį. Dar ir po trejų mėnesių nėra visai pripratusi. Gerai, kad gelbėjo šauni supratinga mokytoja (net mokėjusi lietuviškai pasisveikinti), su kuria sutarta palaukti, duoti laiko mergaitei apsiprasti. Matė – vaikas smalsus, drąsus, komunikabilus. Sofija geriausiai klasėje kalba angliškai, tai „pavertėjauja“, kai prireikia pagalbos azijiečiams ar kitų tautybių vaikams. Dėl socializacijos norvegai rekomenduoja kviestis klasės draugus į svečius, ir tai iš tiesų padeda mažiesiems susidraugauti.

            

Dar pirmąją mokslo metų dieną (o tai būna rugpjūčio 16 ) tėvams buvo pristatyti visi mokyklos darbuotojai: psichologai, sveikatos specialistai, Barnevernet atstovai. Paklausta apie pastarąją organizaciją, Orinta atsako nebijanti, nes vaikui skirianti pakankami dėmesio ir atvirai kalbanti su pedagogais.

Gal kad dukra ne itin daug pasakodavo iš pradžių tėvams susidarė toks įspūdis, lyg pirmokėliai nieko neveiktų. Bet per tėvų susirinkimą sužinojo, kad vaikai mokomi  skaičiuoti, skaityti, rašyti ir net anglų kalbos. Užduotus namų darbus, kuriuos reikia atlikti per savaitę Sofija padaro per 10-15 minučių. Galioja taisyklė, kad namų darbams negalima skirti daugiau nei 15 min. per dieną. Veikiančiose mobiliosiose programėlėse rašomos pastabos, vertinimai, pranešimai dėl ligos ir pan. Norvegijos mokyklose lankymas itin griežtas. Kaip ir draudimas naudotis mobiliaisiais telefonais, planšetėmis.

Kaip ir daugelis pradinukų Sofija lanko papildomas valandas – SFO. Tai kainuoja 3500 kr. (apie 350 eur.) Jos prasideda kiekvieną dieną 7.15 val. iki 8.00 val. Nuo 8.00 val. iki 8.30 val. visi vaikai, nepriklausomai nuo oro sąlygų, būna lauke. 8.30 val. suskamba skambutis, visi sustoja į eilę, mokytoja atrakina klasę, įleidžia vaikus. Pamokos iki 13.00 val. Tuomet vėl SFO iki 16.30 val. Čia jie karpo, klijuoja, piešia, valgo. Norvegijos švietimo įstaigose priimta darbeliams, dekoracijoms, renginiams viską gaminti iš kuo paprastesnių žaliavų. Skirtingai nei Lietuvoje net ir pamokoms čia naudojama nedaug visokių pratybų, tiesiog spausdinami lapai, vėliau segami į vaiko segtuvus. Knygelėmis, vadovėliais aprūpina mokykla. Kai kurias šventes, kaip pvz. Helouvyną ar mørketur (tamsos išvyką su dešrelių grilinimu) organizuoja tėvai.

Pandemija

Lietuva. Sunkiausia buvo 2020 metų pavasarį, kai teko tiek mokytojams, tiek tėvams ir mokiniams pereiti prie naujo dalyko – nuotolinio mokymosi. Vyresniajai dukrai trečiokei tuomet buvo labai sunku. Reikėjo ne tik perinstaliuoti kompiuterius naujoms programoms, bet ir išmokyti vaiką mokytis prie kompiuterio. Buvo daug chaoso, bet rudenį jau buvo kiek lengviau, daug kam buvo pasirengta.

Dabar mokyklose vaikai, kurie sutinka, testuojami kartą savaitėje. Jeigu Covid 19 testas   teigiamas, kiti klasėje privalo testuotis kas antrą dieną, bet gali lankyti mokyklą. Mokytojai beveik visi paskiepyti, jau ruošiasi trečiajai dozei. Austėjos mokykla pakankamai pasirengusi karantinui, nuotoliniams mokymams, bet kol kas apie tai nekalbama, nes pirmokams tai būtų misija neįmanoma…

Šį neramų rudenį šeimos jau gyveno savo ritmu, nes visiems gerokai pabodo užsitęsusi pandeminė situacija. Tėvai džiaugiasi, kad nėra karantino, bet nerimas, nežinomybė neapleidžia. Perka uniformą ir nežino: ar jos prireiks dvejiems metams ar keliems mėnesiams…

Vokietija. Mokykla karantinui pasiruošusi. Kai Paulius pernai buvo ketvirtoje klasėje, jam teko pargauti karantino. Tuomet buvo sunkiau, o jau dabar, po beveik dvejų pandemijos metų, atsirado patirties. Sukurta speciali platforma vaikų nuotoliniams mokymams. Dabar daroma viskas, kad to būtų išvengta. Vaikai 3 kartus per savaitę, t.y. kas antrą dieną testuojami. Žinoma, pagal situaciją keičiasi ir testavimo sistema, reikalavimai. Dar prieš kelias savaites kaukės buvo privalomos visur, dabar lauke jų nebereikia. Ruduo – ligų laikas, o čia vaikams visokių įdomių kaukių prigaminta. Lunai kaukė netrukdo, ji priima tai tarsi aksesuarą jos grožiui pabrėžti.

Šeimoms nelengvas metas, kai kurie prarado darbus, arba buvo sumažintos darbo valandos. Nežinomybė dėl ateities, dėl galimų karantinų. Lunos mama Andra taip pat šiuo metu negali dirbti, nes reikia pasiimti dukrą iki 13.00 val. „Maršrutas toks, kad mano pirmokei kol kas būtų per sunku važinėti savarankiškai autobusu. Gal kitais metais. Kitų problemų nėra, tiesiog prisitaikome“, – sako Andra.

Norvegija. Sofijos tėvų nuomone, norvegai gana gerai tvarkosi su pandemija. Jie tvirtina nejaučiantys tų apribojimų ar grėsmių, mokykloje nebuvo kalbos apie nuotolinį mokymą, į visas šventės ar patalpas galima laisvai ateiti, kaukių dėvėti nereikia. Jei kas nors suserga – užtveriamos teritorijos ir visiems pranešama. Bet Covid 19 atvejų mažai, testuotis neprivaloma.

Informacijos yra pakankamai, o reikalavimai rekomenduojamojo pobūdžio. Mokyklose pandeminės taisyklės taikomos pagal trijų spalvų modelį, kur žalia be apribojimų, geltona daliniai apribojimai, o raudona – skelbiamas pavojus. Šį rudenį daugelis švietimo įstaigų pradėjo „žaliai“.

Nuotraukos iš asmeninių archyvų