Mokyklos langas

Švietimo sistemos pliusai ir minusai

Mokyklos langą veda Jurgita Jurevičienė.

Page 5 of 5

Švietimo sistemos įkaitai maištauja?

Vieni maištauja iš nuobodulio, kiti — nes tokia jų prigimtis. Treti — tiesiog negali taikstytis su neteisybe. Kuriems priskirtume tris jaunuomenės atstovus: būsimą filosofę Justę Keturakytę, būsimą verslininką Edviną Radvilą ir būsimą lektorių Luką Benevičių?

Laimei, mūsų švietimo sistemos krumpliaračiai jų nesutraiškė, bet atvirkščiai — užgrūdino naujiems iššūkiams. Jų gyvenimiška patirtis dar labai trumpa, bet savaip įspūdinga.

„Taigi jungiame, pudruojame, sluoksniuojame. Bet kas iš to — mirusį lavoną pleistrais klijuojame. Mokiniai, mokytojai, tėvai turėtų po truputį busti, nes abejoju, ar iš viršaus kas keisis. Mums reikia savojo švietimo sistemos Maidano”, – sako Justė. Read more

,,Viskas atrodė kaip pasakoje…”

Apie SUMMERHILL mokyklą (Didžioji Britanija) sužinojau pamačiusi filmuką Lietuvos Tėvų forumo paskaitoje, į kurią buvo pakviesti pedagogai su tėvais. Po filmo užvirė diskusija: ar čia tikrai dokumentinis filmas? Ar tokia mokykla iš tiesų egzistuoja? Gal tai kokia fantastinė utopija? Vedėjas paprašė balsuoti, kam demokratinė šios mokyklos idėja pasirodė patraukli, o kam ne. Didesnė dalis pedagogų buvo prieš…Greičiausiai todėl, kad dabartinei švietimo sistemai rengiami pedagogai nė sapne (košmare?) nesapnuoja tokios mokyklos, kurią iš esmės kuria patys mokiniai. Ir kurioje jau daugiau kaip devyniasdešimt metų įkūnytos laimingos vaikystės svajonės. Ir prieš kurią net garsiausios alternatyvios bei netradicinės mokyklos nublanksta. Read more

Šalva Amonašvilis: „Vienu mostu pasaulio nepakeisi“

Šviesos mokytojas.Vaikystės riteris. Pedagoginės minties titanas. Tokiais vardais pavadintas gruzinų pedagogas ŠALVA AMONAŠVILIS. Humanistinės individualaus ugdymo pedagogikos autoriaus pažangiems pedagogams pristatinėti nereikia. Jis žinomas, pripažintas, gerbiamas Mokytojas. Jo paskaitos – išminties gurkšnis, knygos – saulės spindulėlis. O jis pats – labai malonus, švytintis, nuolat bendrauti ir atsakyti į klausimus pasiryžęs žmogus. Netgi į provokuojančius. Ir nors jo nuopelnų sąrašui išvardinti ir viso straipsnio nepakaktų, bet jis pats vis dar vaikiškai trokšta mokytis. „Mokydami mokomės patys. Argi nejaučia mūsų širdis, kad tai Visatos pedagogikos dėsnis?“ – klausia psichologijos mokslų daktaras, Rusijos švietimo akademijos akademikas, Maskvos miesto pedagogikos universiteto profesorius ŠALVA AMONAŠVILIS. Read more

Miegantieji, bundantieji ir budintojai

„Mūsų mokyklose formuojasi naujas reiškinys – „bundantys“ tėvai. Ir todėl šioje situacijoje visi švietimo sistemos dalyviai – mokytojai, administracija, mokyklų steigėjai – privalėtų būti geranoriškai nusiteikę naujų partnerių atžvilgiu, kad jų integracija į ugdymo procesą būtų kuo mažiau skausminga, kad atneštų kuo daugiau naudos ir kuo mažiau nuostolių“. (Albertas Piličiauskas. „Pedagoginio dvasingumo link“, 2012 m.)

Socialinės veiklos asociacija ,,Šviesos kampelis”, ,,Tėvų pedagogų sąjūdis”, Humanistinės pedagogikos asociacija (HPA) ir kitos nevyriausybinės švietimo srities organizacijos – tarsi mažos, bet svarbios gyvybinės ląstelės. Jų siunčiamus impulsus išgirsta gyvybingiausieji. Tie, kuriems rūpi reali Lietuvos švietimo ir pačių vaikų būklė. Kas lankosi šių organizacijų renginiuose, domisi iniciatyvomis, nepriklausomais tyrimais, suvokia jų naudą, įsitikina, kad mūsų šalyje dar yra šviesių, pokyčių savo veiksmais švietime siekiančių žmonių. Gali „pasitikrinti” į kokią sieną atrėmęs kopėčias, ant kokio laiptelio užkopęs ir kur kviečia iš paskos lipančius…

Šis straipsnis apie pedagogų bei tėvų bendradarbiavimo spragas bei pokyčius ir parengtas remiantis praktikų nuomone. Bet žinoma galima remtis ir oficialia ŠMM statistika, išorės auditų išvadomis, kurios kartais pateikia pagražintą vaizdą. Read more

Laimingi vaikai mokosi geriau

 „Nesakau, kad kurti tokią mokyklą lengva. Bet nepaisant visko, tai reikia daryti jau dabar, nors rezultatų gali greitai ir nesimatyti. Prieš 20 metų mokyklos steigimo proga sakiau, kam ji sukurta: kad joje mokytųsi vaikai, kurie galėtų pakeisti pasaulį“, – sako  1993 m. įkurtos latvių mokyklos „Tautskola 99 Baltie Zirgi“ direktorius dr.Ojars Rode. Įstaiga ne tik deklaracijose, bet ir realybėje vaikams leidžia mokytis savo individualiu tempu, mišraus amžiaus vaikų grupėse, vadinamomis šeimynomis, sveikame mikroklimate. Read more

Lietuviškos svajonės su norvegišku prieskoniu

Ne visos lietuvių emigrantų svajonės išsipildo Norvegijoje. Ne visi dirba savo svajonių darbovietėse, siekia išsvajotų mokslų, gyvena prabangiuose būstuose. Bet socialinės garantijos, padorūs atlyginimai, pagarbus požiūris į dirbančiuosius palaipsniui „ištrina“ ar bent jau koreguoja svajones. Tik ne vaikams ir jaunimui. Nors ir ne tobula švietimo sistema šioje Šiaurės šalyje jiems sparnų nenukerpa. Read more