„Kai aš būnu Humanistinės pedagogikos Skaitymuose, jaučiuosi tarsi amfibija išnirusi ir įkvėpusi tyro oro. Galimybę pasiklausyti HP riterių laikau duota man Dievo dovana – sustiprinančia, palaikančia, įkvepiančia…“, – teigia klaipėdietė logopedė Regina Pakulienė. Ji kartu su ištikimiausiais humanistinės pedagogikos puoselėtojais lapkričio viduryje lankėsi VI-siuose Lietuvos tarptautiniuose humanistinės pedagogikos skaitymuose „Saviugda dvasinės atminties erdvėje“. Kas tie HP Skaitymai ir kodėl tokia tema pasirinkta? Gal tiesiog dabar madinga kalbėti apie saviugdą?
Kita vertus, humanistinės pedagogikos šalininkų niekaip neapkaltinsi populistinių lozungų ar pedagoginių madų vaikymusi. Kiekvienais metais Tarptautinis humanistinės pedagogikos centras rengia Tarptautinius pedagogikos skaitymus, į kuriuos susirenka apie 600 dalyvių daugiau net iš 10 šalių. 2016 m. XV Tarptautinių skaitymų, kurie vyks Tbilisyje (Gruzija), pagrindinė tema bus pagrįsta žymaus rusų mokslininko Dmitrijaus Lichačiovo mintimi, išsakyta knygoje „Laiškai apie gėrį ir grožį“ – Saviugda dvasinės atminties erdvėje. Šios temos gilesniam nagrinėjimui skirti ir regioniniai skaitymai visoje humanistinės pedagogikos bendruomenės erdvėje: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Čečėnijoje, Dagestane, Chakasijoje, Gruzijoje, Kirgizijoje, Kazachstane, Azerbaidžane. Šie skaitymai buvo skirti Lietuvos edukologijos universiteto 80 metų jubiliejui paminėti, tad dalyvius sveikino universiteto rektorius, akademikas, habil. Dr. Algirdas Gaižutis. Tiesa, šį kartą renginyje dalyvavo tik 60 žmonių, nes dėl LEU jubiliejinių renginių nepavyko surengti Skaitymus rudens atostogų metu. Tarp dalyvių buvo nemažai naujų veidų, studentų. Būtent dėl jaunų žmonių pasirūpinta vertimu iš rusų kalbos.
Pagrindinė Lietuvos humanistinės pedagogikos skaitymų idėja: „Atmintis — sąžinės ir doros pagrindas, kultūros pagrindas bei jos sankaupa, iš atminties vertybių estetinio suvokimo gimsta poezija. Saugoti atmintį, sergėti atmintį — reiškia atiduoti dorovingumo duoklę pačiam sau ir po tavęs pasiliekantiesiems. Atmintis – tai mūsų turtas.“ D. Lichačiovas.
Skaitymų leitmotyvas: „Kultūra visada siekia įtvirtinti dvasią, civilizacija – kūną (materiją). Kultūra žiūri į amžinybę, civilizacija – į laiką.“ Just. Marcinkevičius.
Jevgenij Myškin
I.Kanto Baltijos federalinio universiteto studentų teatro „Tretij etaž“ vadovas ir režisierius Jevgenijus Myškinas (Kaliningradas, Rusija) savo pranešime „Atmintis kaip galimybės erdvė” atskleidė dvi atminties paradigmas – reproduktyvinę ir kūrybinę. Jis kalbėjo apie kūrybinės atminties aktyvinimo būdus. Kultūra – tai universalus kūrybinės atminties intuityvus suvokimas.
LHPA steigėja, fizikos mokytoja Irena Stulpinienė pateikė moralios atminties pavyzdžius mokytojų ir mokinių saviugdai pranešime „Mokslininkų pasaulėžiūrinė pozicija kaip moralinės atminties erdvė.“
Apie metafizinės atminties suvokimą kalbėjo Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė: „Atmintis yra mintys, nukreiptos į praeitį arba į ateitį. Metafizinė (vertikali) atmintis auga iš praeities patirčių ir yra pagrindinis žmogaus gyvenimo uždavinys.“ Dvasinę atmintį privalome gaivinti, budinti ugdymo procese – pamokos erdvė suteikia mums tūkstančius galimybių įžiebti mokiniuose ugningą tobulybės siekį.
Irena Stulpinienė ir Silvija Baranauskienė
Gimtosios kalbos ir etikos mokytoja, poezijos knygų autorė Vilija Žalienė iš Vilkaviškio padėjo suprasti, kaip padėti, kaip pakreipti, kaip sustiprinti saviugdos procesą, kad jis kylančia spirale artintų prie didžiojo tikslo. Ugdymo erdvė prisotinta įvairiausių vaizdinių: mokykliniais metais patirtos būsenos, regėti daiktai, žmonių veidai, kvapai, garsai, žodžiai daugiasluoksniais klodais sugula mumyse, tapdami atminties vaizdiniais ir mūsų savasties dalimi. Daugelis iš mūsų atminties kertelėje saugo savo mylimo mokytojo paveikslą, šeimos relikvijų užfiksuotus įvykius. Be atminties nėra supratimo, dalyko prasmės ir reikšmės suvokimo, be atminties negalime suprasti kito žmogaus. Be atminties nėra ir sąžinės.
Vilniaus katalikiškos gimnazijos „Versmė“ pradinių klasių mokytojos Sonatos Petraitienės meistriškumo pamokoje tyrinėjome, kokiais vaizdiniais pripildyta ugdymo(si) erdvė; gilinomės į tarpusavio santykių ryšį, tvarką ir pusiausvyrą; ieškojome vaizdinių, kuriančių vaiko vidinį pasaulį, taurinančių jo širdį.
Sonata Petraitienė
Skaitymų dalyvių atsiliepimai:
„Skaitymų tema labai aktuali – saviugda yra, buvo ir bus svarbi širdies protu vadovautis besistengiantiems žmonėms. Dvasingumą ugdyme, apskritai gyvenime vertinantiems žmonėms. Nėra pabaigos ČIA savęs auginimui, tobulinimui. Galima įvairiais aspektais, svarbu, kad žvelgtume daugiau į gylį, mažiau – į plotį. Skaitymuose aktualizuota saviugda per dvasinę atmintį. Giliai analizuota. Šią atmintį suvokiu tarsi centrinę, „liemeninę“ šaknį, maitinančią augti siekiančio žmogaus savastį. Kai aš būnu HP Skaitymuose, jaučiuosi tarsi amfibija išnirusi ir įkvėpusi tyro oro. Galimybę pasiklausyti HP riterių laikau duota man Dievo dovana – sustiprinančia, palaikančia, įkvepiančia….Šįkart ypač gera buvo klausytis Sonatos, Vilijos – kokia jos Dievo malonė savo mokiniams,“ – Regina Pakulienė, Klaipėdos l/d „Aitvarėlis“ logopedė.
„Seniai kur nors taip gerai jaučiausi, kaip šiųmetiniuose skaitymuose. Buvau rami, kad galėjau viską išgirsti ir pamatyti – pranešimus ir meistriškumo pamokas. Kažkaip viskas išgryninta, subtilu, aišku (nors tema atrodė sudėtinga). Puikių lektorių dėka jaučiuosi gerai išmokusi pamoką šia tema. Ačiū už puikią organizaciją, ačiū lektoriams už nuoširdumą ir atsidavimą, ačiū mažai mergytei už nuostabią dainelę, ačiū visiems skaitymų dalyviams už buvimą kartu,“ – Audrone Jovaišienė, Klaipėdos M.Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoja.
„Šios temos dėka, šio renginio dėka aš bent jau suvokiau, kad laikas padėti tašką ir eiti į priekį. Tema viena, bet lektoriai visi skirtingi. Jie temą suko ir tyrinėjo, kai žemės rutulį, kiekvienas per savo širdį, savo širdies protą. Ši tema sudėtinga, gili, netgi paini. O jei turėtume dar metus jai tyrinėti … Mūsų buvo nedaug, bet mumyse tūkstančiai, kuriems rūpi kas buvo, vakar, šiandien ir ryt. Kiekvienam iš mūsų yra laikas kalbėti ir laikas patylėti. Ši tema palietė mano širdį ir akimirkai virto ištirpusiu plienu…,“ – Aušra Mačiulaitienė, Klaipėdos l/d „Aitvarėlis“ auklėtoja.
Iš Skaitymų dalyvių refleksijų:
„PRAEITIS padeda mums augti ir kartu auginti vaikus. DABARTIS yra visa, kas svarbiausia, nes tik dabar mes galime padaryti viską ir būti šioje akimirkoje. ATEITIS tai siekiamybė augti. Bandysiu suprasti vaikus ir kurti kuo daugiau akimirkų, kurias jie išsaugotų savo prisiminimuose.“
Apie ką susimąsčiau?
- Ar pateisinu lūkesčius, kuriuos išsikeliu kasdien eidama į darbą? Dar yra erdvės tobulėjimui…
- Praeitis neverta kankintis. Gyvenu čia ir dabar. Ateitis yra dovana. Nežinau, ar bus ji man padovanota.
- Vaikas ne tik žemiška būtybė. Žemiška prigimtis – galimybių pasaulis. Vaikas – tarsi atsiųstas iš Dangaus. Žmogaus kilmė – dangiškoji kilmė.
Ką pritaikysiu savo darbe?
- Galiu ir noriu, taikau ir taikysiu visus humanistinės pedagogikos principus ir tiesas, augindama brandų ir kultūringą bei išauklėjusį pilietį, dieviškojo prado žmogų su tauriu vidiniu pasauliu.
- Mokysiu pažinti save, pamilti save, suprasti save, gerbti praeitį. Tik tad galėsime laisvai ir atsakingai kurti dabartį ir tikėti ateitimi, judėti pirmyn. Visur ir visada turi būti saiko jausmas.
Artimiausi humanistinės pedagogikos renginiai:
2016 m. sausio 28 d., Šiaulių Gegužių progimnazijoje vyks Respublikinė metodinė-praktinė konferencija „Visuminis ugdymas: gyvenimo pamokos dalykų pamokoje“ ;
2016 m. kovo 25-27 d., Tbilisyje (Gruzija) vyks XV-ieji Tarptautiniai humanistinės pedagogikos skaitymai „Saviugda moraliniame atminties klimate“ («Воспитываться в моральном климате памяти» Дмитрий Лихачев Susipažinti su Dmitrijumi Lichačiovu lietuvių kalba galima čia: http://uzdorove.lt/news/2014/12/30/licha%C4%8Diovas.htm
Plačiau apie humanistinę pedagogiką galite paskaityti šiuose tinklapiuose:
http://www.humanistinepedagogika.lt/“>http://www.humanistinepedagogika.lt http://www.gumannajapedagogika.com/“>http://www.gumannajapedagogika.com
Susipažinti su „Humanistinės pedagogikos manifestu“ lietuvių kalba:
http://www.humanistinepedagogika.lt/thpc/hp-manifestas/manifestas-lietuvi%C5%A1kai
Susipažinti su „Mokytojo garbės ir tarnystės kodeksu“ lietuvių kalba:
http://www.humanistinepedagogika.lt/thpc/mokytojo-garb%C4%97s-ir-tarnyst%C4%97s-kodeksas/
Marina Korinevskaja
