Švietimo sistemos pliusai ir minusai

Mokyklos langą veda Jurgita Jurevičienė.

Page 4 of 6

Privatus darželis ieško darbuotojų

 
095559_66344af5820b43ba9d21ad34e75f0efa-mv2
 
Esame įsikūrę Romainiuose, adresu Paštuvos g.15. Šiuo metu ieškome pedagogo pilnam (ir daugiau) etatui, taip pat daliniam užimtumui.

Darželyje yra mišri  vaikučių grupė nuo 1,5 iki 6 metų amžiaus. Vaikų skaičius grupėje pradėjus dirbti 6 vaikai (vėliau apie 12).

Daugiau informacijos tel. +370  615 29847 

 
Pagarbiai,
VŠĮ,,Džiaugsmo namai“ 
vadovė Rūta Žeglevičė
 
***************************

Proto treniruotės pedagogams

„Kurkime mokyklą, kurioje patys norėtume mokytis“, – taip prisistato antrus metus veikianti neformali organizacija „Mokymosi mokykla“. Jos koordinatoriui Lukui Benevičiui dar tik 23 – eji. Jam teko mokytis ir valstybinėje, ir privačioje mokykloje. Visur sekėsi gerai, su mokytojais sutarė, tik nedarė namų darbų, nes nesuprato kam to reikia. Tad kyla natūralus klausimas: kodėl vos baigęs vidurinę mokyklą ir paragavęs architektūros studijų jaunuolis liko daugelio kritikuojamoje švietimo sistemoje?

Jo nuomone, švietime būtini pokyčiai. Kokie? „Jei būtumėte to paklausę prieš keletą metų, greičiausiai būčiau atsakęs gana paviršutiniškai: pedagogų rengime, egzaminų sistemoje, laiko stoka… Bet tai tik paviršius. Dabartinė veikla suteikia daug peno tobulėjimui ir jaučiu, kad mano požiūris subtilėja, jautrėja, aštrėja. Pats daug mokausi ir padedu kitiems mokytis. Taip realizuoju save“, – šypsosi pašnekovas. 

Read more

Naujas būdas sudominti šiuolaikinius mokinius

Šių laikų pasaulis yra pažangus – patys save valdyti galintys robotai, balsu valdomi televizoriai ar telefonai, virtuvės įranga valdoma liečiamu paviršiumi ir daug daugiau, mums gyvenimą lengvinančių bei tobulinančių technologijų. ,,Šios naujovės  jaunimui yra natūralus, suprantamas dalykas. Mokykloje jau tapo įprasta naudoti kompiuterius, internetą, interaktyvias lentas, o kartais ir robotus. Taip mokytis iš tiesų daug įdomiau“. Taip sako penkiolikametė Gustė B., nutarusi pasidomėti daugiau apie technologijų diegimą Lietuvos mokyklose.  

Read more

Kvietimas į socialinės ekologijos seminarą

2016-04-08 – 2016-04-10

KVIEČIAME

į socialinės ekologijos seminarą Kaune

Sprendimų ieškojimas ir sprendimų radimas, remiantis Lemniscate’ės metodu

Seminarą ves ERIK LEMCKE (Kopenhaga, Danija ) – Socialinės Ekologijos dėstytojas ir konsultantas, aktyviai dirbantis jau nuo 1987 metų. Erik Lemcke seminarus Lietuvoje rengia nuo 1993 metų. Seminaras bus verčiamas iš anglų į lietuvių kalbą. Bus išduodami kvalifikaciniai pažymėjimai, dalyviai bus vaišinami kava.  Read more

Mokyklų modernėjimo metas

Per mokinių pavasario atostogas pedagogai turėjo puikią progą susipažinti su švietimo inovacijomis: Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje vyko respublikinė paroda „Moderni mokykla 2016, Kaunas“. Ugdymo plėtotės centras (UPC) kartu su UAB „Biuro pasaulis“, Garliavos A.Mitkaus pagrindine mokykla ir Kauno pedagogų kvalifikacijos centru surengė parodą, kurioje per dvi dienas įvyko 105 seminarai, diskusijos, praktiniai užsiėmimai mokytojams ir mokyklų vadovams. Renginius aplankė apie 2400 dalyvių. Pirmą kartą tokio pobūdžio paroda vyko ne sostinėje.

„Kodėl mūsų mokykloje? O kodėl ne? – klausimu į mano klausimą reagavo mokyklos direktorė Valė Urbelienė, – Ugdymo plėtotės centras jau senokai yra pagrindinis mokytojų kvalifikacijos paslaugų tiekėjas ir jie nusprendė mus pasirinkti. Žinoma, bet kokį renginį organizuojant rūpesčių užtenka, bet mes, pasitarę su kolektyvu, surizikavome. Juk čia gali vykti ne tik mokymosi procesas. Mokykla – pati geriausia erdvė, kur mokytojai jaučiasi natūraliai, kur ateina ir kitos mokyklos pamatyti, su kolegomis pabendrauti. Gal tik mažokai vietos? Čia mums dar viena nauja patirtis.“

Read more

Mokytojų streikas mokinių akimis

Neterminuotas mokytojų streikas it koks politikų, profsąjungų ir pedagogų nervų karas – pilietiškumo pamoka mums visiems. Užduodanti klausimą – ar galima šiuo atveju likti neutraliu? Ar galima nepalaikyti ne vienos ,,barikadų“ pusės, o tik patyliukais stebėti – kuo viskas baigsis?

Pasirodo, galima! Taip juk elgiasi ir pilietiškumo pamoką mokiniams (o gal ir visai visuomenei?) demonstruoja apie 90, o gal ir jau 95 procentai mokytojų. Tų, kurie skundžiasi, dejuoja, kritikuoja aktyviuosius, bet nėra nė karto bandę kaip tie pacientai iš knygos ,,Skrydis virš gegutės lizdo“ išsiveržti į laisvę… apginti savo orumą, savo teises. O Makmerfis pabandė. O profsąjungos bando. 

Žinoma, daugelis supranta, kad algų pakėlimas 5 procentais visų švietimo problemų neišspręs. Bet pats faktas, kad pagaliau demokratiškai reikalaujama valdžios spręsti rimtas bėdas čia ir dabar, o ne po rinkimų, nuteikia optimistiškai, kad gal dar Lietuva neišsivaikščios… Nes ką gi tuomet tuščiose mokyklose veiktų mokytojai? Ar apie tai diskutuojama mokyklose, ar kalbama su mokiniais, su bendruomene? Įdomu, kiek iš 330 000 Lietuvos mokinių suvokia streiko tikslus, palaiko streikuojančius mokytojus? „Lietuvos švietimo sistemai reikia pokyčių iš pagrindų, o ne smulkių paviršinių pakeitimų“, – mano Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Indrė Pabijonavičiūtė. Read more

Vaikų laimė pagal norvegus. II dalis: koks laimės receptas?

Man įdomu – kaip mamai ir kaip žurnalistei – kaip skirtingose šalyse jaučiasi vaikai. Kiek jie laimingi, kiek nelaimingi? Rimčiau pamąsčius: būtent jų laimė turėtų būti svarbiau už visus augančius BVP. Juk jaučiame, kad laimė tiesiogiai nepriklauso nuo materialinių ar ekonominių rodiklių. Net ir labai skurdžiuose kraštuose yra apstu gyvenimo džiaugsmu trykštančių žmonių, kurie berods tik saule ir tikėjimu gyvi, o išsivysčiusiose šalyse žmonės kenčia nuo psichikos ligų, vienišumo, vartoja daug antidepresantų, alkoholio ir žudosi. Todėl įvardinti laimės formulę sunku. Vis tik ne tik mes, bet ir tokios rimtos organizacijos kaip Unicef ar JT nuolat bando įvardinti laimės indeksus.

Būtent pagal naujausią Unicef statistiką, laimingiausi vaikai gyvena Skandinavijos šalyse. Norvegija – dažnai pirmaujanti. O štai Lietuva, deja, atsiduria Europos Sąjungos šalių sarašo gale…Tad gal užuot grūmojus mūsų vaikus „grobiančiai“ šiaurės šaliai, pasidomėkime, mielieji tėvai ir pedagogai, kuo jau tie šiauriečiai pranoksta mus? Read more