Šių laikų pasaulis yra pažangus – patys save valdyti galintys robotai, balsu valdomi televizoriai ar telefonai, virtuvės įranga valdoma liečiamu paviršiumi ir daug daugiau, mums gyvenimą lengvinančių bei tobulinančių technologijų. ,,Šios naujovės jaunimui yra natūralus, suprantamas dalykas. Mokykloje jau tapo įprasta naudoti kompiuterius, internetą, interaktyvias lentas, o kartais ir robotus. Taip mokytis iš tiesų daug įdomiau“. Taip sako penkiolikametė Gustė B., nutarusi pasidomėti daugiau apie technologijų diegimą Lietuvos mokyklose.
Išmanioji klasė
Neseniai mėgintuvėlyje žmogaus audinius auginti išmokę mokslininkai pagalvojo ir apie galimybę naujausiais išradimais padėti mokiniams įsisavinti vadovėlio medžiagą bei greičiau ir tiksliau viską įsivaizduoti. Taip atsitiko todėl, kad vis dažniau XXI a. mokiniai skundžiasi nuobodžiomis ir senamadiškomis pamokomis. Mat vaikus šiais laikais labiau domina naujausi kompiuteriniai žaidimai, virtualios realybės įranga ir telefonai, negu vadovėlių skaitymas ir temų konspektavimas sąsiuviniuose. Pedagogams ėmus griebtis už galvų, rastas kompromisas – naująsias technologijas integruoti į kasdieninį pamokų ciklą.
Interaktyvi lenta
Elektroninių knygų kūrimas
Kompiuteriai, internetas, elektroninės knygos, net interaktyviosios lentos (kurių Lietuvoje skaičiuojama apie 2900) jau kasdienybė. Nesunkiai čia skinasi kelią ir kitos technologijos. Europoje, Amerikoje, Azijoje ir kituose žemynuose dažna mokykla turi 3D klases ar robotus pamokose. Tai vadinamosios ,,Moderniosios mokyklos“. Pirmoji Lietuvoje bendro lavinimo mokykloje įrengta 3D klasė pasitaikė esanti pirmoji tokia visose Baltijos šalyse. Tai Šiaulių ,,Dainų progimnazijoje‘‘ (direktorius Viktoras Varanavičius) įrengta 3D klasė.
Šių metų vasario mėnesį Kauno ,,Saulės‘‘ gimnazijoje (dir. Sonata Drazdavičienė) taip pat duris atvėrė 3D klasė arba kitaip – ,,Išmanioji klasė‘‘. Šių klasių mokymo principas yra 3D vaizdą sukuriančių akinių dėka matyti vaizdus, kurių plika akimi nepamatysi. Kuo aiškiau ir tikroviškiau taip stebimas, pavyzdžiui, žmogaus širdies ar smegenų darbas. Vaikai ateina kaip į paprastą pamoką, tačiau tokioje pamato daug daugiau, negu paprastoje.
Pirmoji 3D klasė Kaune ,,Saulės“ gimnazijoje
3D biologijos pamokai skirtas turinys
Taip pat moderniosios mokyklos turi planšetinių kompiuterių klases. Jose nereikia naudotis sąsiuviniais, nei rašymui ar piešimui skirtomis priemonėmis… Užtenka tiesiog piršto palietimo. Planšetinių kompiuterių pagalba mokiniai sprendžia užduotis, rašo, skaito – tai pilnavertė pamoka, galbūt net geresnė už tradicinę pamoką. Be šių kompiuterių neišsiverčiama ir 3D klasėse, kuriose vaikai, susipažinę su pamokos tema ir medžiaga, gali atlikti mokytojo paskirtas užduotis.
Planšetinis kompiuteris
Dar viena naujiena: vis dažniau pamokose pasitelkiami robotai, kuriuos vaikai gali patys sukonstruoti arba išanalizuoti jau sukonstruotų veiklos principą. Šis išradimas taip pat siekia sudominti šių laikų vaikus, kurie apie technologijas kartais išmano daugiau nei tėvai. Šis mokymo metodas lavina vaiko vaizduotę. Palietus ir pabandžius valdyti robotą, vaikams lengviau suprasti jo veikimą negu žiūrint į knygoje esančias iliustracijas ar filmukus. Taigi, robotai jau naudojami Mickūnų gimnazijoje (dir. Malgožata Radevič), Klaipėdos licėjuje (dir. doc.Regina Kontautienė), Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje (dir. Vitalija Dciuričienė), Kauno KTU inžinerijos licėjuje (dir. Dainius Žvirdauskas), Kauno Žaliakalnio progimnazijoje (dir. Ričardas Janauskas) bei kitose.
Robotikos mokykla
2010 metais Vilniuje atsidarė Robotikos mokykla (dir. Paulius Briedis). Joje vaikai pamokų metu gali sukonstruoti robotą. ,,Siekiame, kad mūsų moksleiviai ir studentai, kad ir kuo bebūtų, galėtų įgytomis žiniomis dirbti kelis kartus efektyviau,‘‘ – tarsi mokyklos šūkis nuskamba, įstaigos puslapyje nurodytas, mokymo įstaigos tikslas. Lietuvoje veikia ir Robotikos akademija (dir. Artūras Gaulia), turinti savo padalinių didžiuosiuose šalies miestuose. Keletą metų jau vyksta ir robotų varžytuvės bei olimpiados.
Robotikos akademija
3D klases turinčių mokyklų Lietuvoje yra apie 10, o planšetinių kompiuterių klases jau turi kas ketvirta mokykla. JAV atlikti tyrimai parodė, kad tokios klasės yra daug efektyvesnės, palengvina mokytojų darbą bei ženkliai pagerina mokinių rezultatus. Šios naujovės griauna stereotipus, kad vaikams geriausias mokymosi būdas yra tradicinis vadovėlių skaitymas.
Tiesa, technologiniai įrenginiai vis dar yra brangūs, tad dažnu atveju mokykloms trūksta lėšų projektams įgyvendinti. Ieškoma rėmėjų, partnerių ir neretai jais tampa šiuos įrenginius platinančios kompanijos.
Gustė Bertulytė
Raudondvario Žurnalistikos studija, 2016 m.
