Vaikų laimė pagal norvegus. II dalis: koks laimės receptas?

Man įdomu – kaip mamai ir kaip žurnalistei – kaip skirtingose šalyse jaučiasi vaikai. Kiek jie laimingi, kiek nelaimingi? Rimčiau pamąsčius: būtent jų laimė turėtų būti svarbiau už visus augančius BVP. Juk jaučiame, kad laimė tiesiogiai nepriklauso nuo materialinių ar ekonominių rodiklių. Net ir labai skurdžiuose kraštuose yra apstu gyvenimo džiaugsmu trykštančių žmonių, kurie berods tik saule ir tikėjimu gyvi, o išsivysčiusiose šalyse žmonės kenčia nuo psichikos ligų, vienišumo, vartoja daug antidepresantų, alkoholio ir žudosi. Todėl įvardinti laimės formulę sunku. Vis tik ne tik mes, bet ir tokios rimtos organizacijos kaip Unicef ar JT nuolat bando įvardinti laimės indeksus.

Būtent pagal naujausią Unicef statistiką, laimingiausi vaikai gyvena Skandinavijos šalyse. Norvegija – dažnai pirmaujanti. O štai Lietuva, deja, atsiduria Europos Sąjungos šalių sarašo gale…Tad gal užuot grūmojus mūsų vaikus „grobiančiai“ šiaurės šaliai, pasidomėkime, mielieji tėvai ir pedagogai, kuo jau tie šiauriečiai pranoksta mus?

Bendraudama su įvairių tautų bei įvairaus amžiaus atstovais Norvegijoje, klausiau to paties: KOKIOS ČIA GYVENANČIŲ VAIKŲ LAIMĖS RECEPTO SUDEDAMOSIOS DALYS? Galbūt toji laimė – tik fasadinė, parodomoji? Gal už uždarų durų verda visai kitoks gyvenimas, tik jo šiukštu nevalia atskleisti svetimšaliams?

   

Norvegijos miesteliuose, mokyklose dažnai vyksta bendruomenių šventės, kuriose įvairiataučiai gyventojai rodo programėles, prekiauja savo darbeliais, saldėsiais, kepa blynus, vaflius, vaišina gėrimais ir pan. Surinktos lėšos skiriamos labdarai ar kokiems kūrybiniams projektams įgyvendinti. Ir nemanykite, kad komunos ar mokyklos neturi tam lėšų. Ne, tiesiog tiesiami tiltai tarp tautų, ugdoma tolerancija, mokoma užjausti ir padėti skurdžiau gyvenantiems.

Øystein Selnes, Sandefjordo komunos Byskolen mokyklos direktorius tvirtina, kad Norvegijoje didesnė dalis vaikų tikrai yra laimingi. Pasak jo, mokyklos veikia taip, kad padėtų vaikui pasiekti, ko jis iš tikrųjų nori, kur jam geriausiai sekasi: šokiuose, sporte, moksle… „Mes ugdome asmenybę, o ne atskiras detales. Gal jie ne iš karto atsiskleidžia, bet juk tam mes pedagogai ir dirbame. Ar būna jie nelaimingi? Kai esi viskuo aprūpintas, gali pradėti nevertinti to…Todėl organizuojame įvairius renginius, šventes, per kurias jie artimiau vieni su kitais susipažįsta, pamato kitų šalių patirtį, tradicijas. Manau, kuo paprasčiau, tuo geriau: būti kartu su šeimos nariais, mokytojais, bendrauti, draugauti – argi tai ne laimė? Nesigiriame tuo visam pasauliui, bet vaikų laimė mums labai svarbi. Aš pats atsimenu savo laimingą vaikystę šiaurės Norvegijos ūkyje…“, – baigia pasakojimą vadovas.

Šioje mokykloje 35 metus dirbanti mokytoja norvegė Lise taip pat tvirtina, kad vaikai čia labai laimingi, kad jiems patinka eiti į mokyklą. Ypač tiems, kurie atvykę iš kitų šalių. „Mes jiems suteikiame visas sąlygas. Ir po pamokų jie gali daryti tai, kas jiems patinka. Žinoma, tai jau kainuoja“, – aiškina ji.

Lenkė Alina du dešimtmečius mokytojaujanti Norvegijoje, sako galinti palyginti skirtingų šalių patirtį. „Norvegijos švietimo sistema suteikia galimybę daug lengviau mokytis nei pvz. Lenkijoje, Lietuvoje ar Rusijoje. Nes jie visuomet padeda. Vaikai gali mokykloje tris kartus savaitėje ruošti namų darbus, o jei nesiseka, sulaukia pedagoginės – psichologinės pagalbos. Suteikiame motyvaciją jiems patiems mokytis. Žinoma, čia kitoks, paprastesnis santykis su mokytojais. Sakome vieni kitiems „tu“. Gal yra mažiau pagarbos, bet jiems geriau.“

Taip pat ilgokai čia dirbanti bosnė Asima labiausiai vertina saugumą ir sveikatos priežiūrą. Jos nuomone, vaikai čia labai laimingi, nes jiems saugu ir namie, ir mokykloje. Ji patikino, kad mokytojai rūpinasi jų saugumu bei sveikata taip pat, kaip savo vaikų. Mamai Lupe iš Dominikos respublikos taip pat svarbu saugumas: „Man gera žinoti, kad vaikai auga saugioje aplinkoje, kad gali laisvai visur vaikščioti, čia beveik nėra nusikaltimų. Ir jie turi daug laisvo laiko, ne taip kaip mūsų tėvynėje.“

Pakalbinti norvegai Maarten ir Hanne, auginantys vienerių, septynerių ir devynerių metų vaikus, vaizdingai sako, kad Norvegijoje suteikiama laisvė būti vaikais. Vaikai iš tiesų gali daryti ką nori nevaržomi. „Dirbame daugelyje šalių su vaikais, galiu palyginti ir patvirtinti, kad skandinavų vaikai tikrai yra laimingi. Tai ne parodomoji laimė, ne fasadinė, o tikra, vidinė,“ – šypsosi šeimos galva. Jų devynmetis sūnus Theodor patikina, kad dažniausiai būna laimingas, tik ne tuomet kai jam nuobodu…

Mariel iš Filipinų tvirtina, kad nepaisant vaikų laisvių, vis tik yra tam tikros ribos. „Jie viską turi, bet šeimose vis tiek ribojamas, pavyzdžiui, laikas prie kompiuterių“. Jos dukra Marete, 11 m., gimusi Norvegijoje sako: „Esu labai laiminga. Gal tik kai sergu, nebūnu tokia laiminga…“

Į pokalbį įsijungia devynmetes dvynukes Helene, Marie bei vienuolikmetę Johanne auginantis Rune: „Žinoma, jie čia labai laimingi! Visi vaikai gali eiti į mokyklą, susirasti draugų, gerai leisti laiką. Mūsų labai graži gamta ir jie tuo džiaugiasi. Mokyklose jiems sudarytos puikios sąlygos, bet dauguma gerai gyvena ir namuose.“ Vyras sutinka, kad gal kai kurie vaikai jaučia nerimą ar baimę. Galbūt tie, kurie dar per maži ir nebuvo kitur išvažiavę, nematę kaip kitur gyvena vaikai, gali pasijusti nelaimingi. Bet tos priežastys tikrai nerimtos, vaikiškos.

Norvegas Magnus, kol kas auginantis trimetį sūnų, mano, kad Norvegijoje geros švietimo bei socialinės sistemos, tad vaiko auginimo sąlygos labai geros. „Tėvai gali daug laiko praleisti su vaikais“, – privalumus dėsto jis.

O štai su klasės draugais žaidžianti tamsiaodė vienuolikmetė Aisha sako, kad kiek save pamena, tiek yra laiminga. Kad gali žaisti kokius nori žaidimus. Šypsena nedingsta ir nuo jos bendraamžio Redwan tamsaus veidelio. Jis mėgsta žaisti futbolą ir krepšinį, štai šiandien jam gerai pasisekė futbolo varžybose, gavo apdovanojimą, tad yra labai laimingas.

Lietuvė Inga – dvylikametės Gabrielės ir devynmečio Errnesto mama – mananti, kad čia jų vaikai laimingesni nei gimtinėje. Jie ne taip apkrauti mokslais, mažesni krūviai, mažiau įtampos, nėra patyčių. Tiesą sakant, dažniau jų sulaukia iš tautiečių… „Mums, tėvams, lengviau kurti materialinį gerbūvį. Mielai gyventume Lietuvoje, bet mūsų šalis nesuteikia tėvams tokių galimybių“, – apgailestauja šaknis čia beleidžianti moteris. Dvejus metus čia gyvenanti Gabrielė pritaria mamai: „Taip, esu laiminga, viskas čia yra gerai, viskas patinka, turiu draugų. Dažniausiai būnu draugiška, gera ir linksma, nes aplinkui supa tokie pat žmonės.“ Nesiginčija ir brolis Ernestas: „Ir aš esu laimingas, viskas man patinka. Ir mokykloje, ir namie gerai jaučiuosi. Niekas nuotaikos negadina…“

Taigi, jau vien iš šios mini apklausos galime daryti išvadas, kad Norvegijoje gyvenančių vaikų laimę sudaro:

1. Daug laisvės, racionalūs ribojimai

2. Psichologinė, pedagoginė pagalba bet kuriuo atveju visiems šeimos nariams

3. Subalansuotas pamokų krūvis

4. Saugi, tvarkinga ir estetiška švietimo įstaigų aplinka

5. Beveik nėra patyčių, smurto

6. Tėvai turi galimybę daug laiko praleisti su vaikais, puoselėjamas bendruomeniškumas

7. Vaikai skatinami ieškoti mėgstamos veiklos

8. Skiepijama meilė gamtai 

9. Didelis dėmesys sveikatai ir sportui

10. Materialinė gerovė 

 

Autorės nuotraukos