Mokyklos langas

Švietimo sistemos pliusai ir minusai

Daugiau / More / Les mer Uždaryti

Proto treniruotės pedagogams

„Kurkime mokyklą, kurioje patys norėtume mokytis“, – taip prisistato antrus metus veikianti neformali organizacija „Mokymosi mokykla“. Jos koordinatoriui Lukui Benevičiui dar tik 23 – eji. Jam teko mokytis ir valstybinėje, ir privačioje mokykloje. Visur sekėsi gerai, su mokytojais sutarė, tik nedarė namų darbų, nes nesuprato kam to reikia. Tad kyla natūralus klausimas: kodėl vos baigęs vidurinę mokyklą ir paragavęs architektūros studijų jaunuolis liko daugelio kritikuojamoje švietimo sistemoje?

Jo nuomone, švietime būtini pokyčiai. Kokie? „Jei būtumėte to paklausę prieš keletą metų, greičiausiai būčiau atsakęs gana paviršutiniškai: pedagogų rengime, egzaminų sistemoje, laiko stoka… Bet tai tik paviršius. Dabartinė veikla suteikia daug peno tobulėjimui ir jaučiu, kad mano požiūris subtilėja, jautrėja, aštrėja. Pats daug mokausi ir padedu kitiems mokytis. Taip realizuoju save“, – šypsosi pašnekovas. 

Kauno J. Dobkevičiaus progimnazijoje

Kauno J. Dobkevičiaus progimnazijoje

„Mokymosi laboratorijos“ maršas po Lietuvą 

Lukas Benevičius

Lukas Benevičius

Susipažinkite. Lukas Benevičius baigė Vilniaus „Saulės“ privačią gimnaziją. Dirbo etikos mokytoju privačioje mokykloje „Saulės gojus”, studijavo architektūrą, darbavosi organizacijoje „Kitas variantas“. Dabar jis yra vienas iš VšĮ „Kuriančios bendruomenės” bei VšĮ „Mokymosi mokykla“ vadovų ir mokymų koordinatorių.

Kovo, balandžio mėnesiais mokytojai buvo kviečiami dalyvauti patyriminio metodo mokymuose „Mokymosi laboratorija“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir kt. Ką gi jie išsinešė? Kauniečiai atvirauja: „naujovių, pagarbą, nerimą, mąstymą, mintis, poilsį, šviesą, atradimus, patirtis, pažintis, įvairovę, pasitikėjimą, informaciją, chaosą…“

IMG_4064

Pasak Luko, „Mokymosi laboratorijos“- tai atviri mokymai, tarsi kvalifikacijos kėlimo kursai. „Stengiamės naujoves pateikti kitu kampu. Nepasakojame kokius metodus ar įrankius pedagogai gali naudoti, bet kuriame sąlygas, kad jie patys bandytų, eksperimentuotų ir juos taikytų. Galėčiau tai palyginti su sporto treniruotėmis. Norime, kad mokytojai ugdytų tam tikras savybes, kurios yra prislopintos, arba kurias nori sustiprinti“, – aiškina mokymų autorius. Ir patikina, kad jau yra nemažai mokytojų, taikančių šiuos metodus bei supažindinančių kolegas. Tiesa, matosi, kai dalyviai į mokymus ateina ne savo noru (pasirodo, dar taip būna!), tai dažniausiai galima „atmetimo reakcija“.  

Rygaudas Guogis

Rygaudas Guogis

Stebėjome jaunųjų lektorių vedamus užsiėmimus Kauno J.Dobkevičiaus progimnazijoje. Viena iš užduočių dalyviams buvo patiems suformuoti aktualiausius klausimus, vėliau aptarti grupelėse ir reziumuoti diskusijas. Štai rezultatai.

Kokį vadovėlį pasirinkti pirmoje klasėje? (,,Dabar vyksta daug pokyčių, atnaujinamos programos ir tokio vieningo sprendimo neradome, tiesiog padiskutavome, pasvarstėme. Manome, kad nuo mokytojo fantazijos priklauso, ką pasirinksime. Gali labai daug norėti, bet jei mokykla neturi pinigų, tai belieka pasitelkti profesinius gebėjimus, google..)

Kaip pagerinti mokymosi pasiekimus ir pagalbos teikimą mokykloje? (,,Vienas iš instrumentų turi būti standartizuoti testai, turime omeny progimnazijoje. Čia yra ir pliusų, ir minusų. Diskutavome, kad tai būtų gerai pasiekimų gerinimui, bet jei šis įrankis naudojamas ne tik gerąja prasme, bet palyginimui, formatavimui su kitomis įstaigomis – tuomet tampa kreivu veidrodžiu. Supratome: kai atvyksta tikrintojai, tai geriau jų klausti, nes kitaip jie klausinėja tavęs.“)

IMG_4072

Kaip mylėti kiekvieną vaiką? (,,Sunku mylėti ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Mokykloje vyksta daug visokių istorijų. Vaikams dažniau reikia sakyti komplimentus, nuo pat pažinties žvelgti į jį pozityviai, kaip į būsimą talentą. Geriau pasakyti gerą žodį nei kritikuoti.“)

Ką pakeisti, kad būtų gera mokykloje? (,,Tokia diskusija naudinga ypač kolektyve kalbant ne apie materialius, o žmogiškus dalykus: pasitikėjimą, laisvę, galimybę prisiimti atsakomybę. Bendravimas ir bendradarbiavimas. Dabartinėse mokyklose konkurencija kelia įtampą, vadovas turi būti tarsi nuošaly, o žmonės turi daryti tai, ką mėgsta. Reikia klausymo, girdėjimo, po to sekančių veiksmų. Būtinas balansas tarp darbo ir poilsio.“) 

O ką apie šiuos mokymus mano dalyviai?

Kauno J. Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė

Kauno J. Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė

Lina Viršilienė, Kauno J.Dobkevičiaus progimnazijos direktorė, dalyvavusi kartu su 24 mokytojais:

„Aš domiuosi „Mokymosi mokykla“, patyriminio mokymosi seminarus ir pati vedu. Bet tokio pobūdžio mokymai mūsų mokykloje vyko pirmą kartą. Ir kad lektoriai atvyko pas mus į mokyklą, tai yra dovana. Čia mes kartu su komanda mokėmės tolerancijos, supratimo, savivertės. Apie tai diskutuoti atvirai mums visiems buvo iššūkis ir labai naudinga. Čia ne posėdis, ne pasitarimas, kitaip viską galime vertinti. Man kaip vadovei tai labai svarbu. Metodai buvo taip sudėlioti, kad rinktis visi galėjo kas ką norėjo.“ 

Aušra, Kauno J.Dobkevičiaus progimnazijos mokytoja:

„Norėjome praktiškai išbandyti tuos mokymosi metodus, apie kuriuos girdėjome. Kartais tas pats metodas su kita grupe suveikia skirtingai ir atrandu kitų dalykų. Tokie mokymai suartina su kolegomis, jaučiama darna. O tik darnoje galime priimti teisingus sprendimus. Tokie mokymai galėtų būti ir dviejų dienų, kuomet koncentruotis galima tik tam.“ 

Kalbuosi su mokytojomis Aušra ir Rasa

Kalbuosi su mokytojomis Aušra ir Rasa

Rasa, Ilgakiemio m-klos – darželio pradinių klasių mokytoja:

„Per mokinių atostogas norėjau pati pasijusti mokine. Čia atvykome su kolegėmis ir direktore. Nuolat lankausi seminaruose, šis buvo labai įtraukiantis, aktyvus ir tuo skiriasi nuo pasyvaus, kur tik skaidrės rodomos. Didžiausią įspūdį paliko pačių lektorių užsidegimas, entuziazmas. Patiko, tik galėtų būti kiek trumpesnis.“

Teatro mokytoja Odeta Pučinskienė

Teatro mokytoja Odeta Pučinskienė

Odeta Pučinskienė, Kazlų Rūdos K.Griniaus gimnazijos teatro mokytoja: 

„Mes nuolat ieškome naujovių, ir šia prasme mokymai patiko, buvo naudingi, gilūs. Patys lektoriai nuoširdūs ir ne tik pristatė metodus, bet leido pajusti ir apmąstyti tai, ką darai. Įdomus darbas grupelėmis, daug patirtinių įspūdžių, besikartojančių užduočių, refleksijos. Kitame kontekste net ir žinomi dalykai suteikia naujų patirčių. Paprašiau, kad informuotų apie kitus mokymus.“ 

Ramutė Grinkevičiūtė, Kauno J.Dobkevičiaus progimnazijos matematikos ir fizikos mokytoja:

„Aš gavau tik trečdalį to, ko tikėjausi. Laiką praleidau gerai, naujos pažintys ir pan. Bet naujo nelabai ko sužinojau, tik seno, pateikto naujai. Ko trūko? Norėčiau pagalbos nagrinėjant konkrečias situacijas. Kai reikia 9-11 klasių mokinius ruošti matematikos egzaminams, daug sunkiau praktiškai taikyti kai kuriuos čia pristatytus metodus. Ne viskas realybėje taip veikia…“

Mokymai Alytuje

Mokymai Alytuje

Deja, gatavų receptų turbūt niekas neduos. Savo ruožtu vienas iš šių mokymų organizatorių Lukas Benevičius siūlo pedagogams nors kiek stabtelėti. „Visi dabar skuba, lekia… Noriu, kad visi truputį sustotų, rastų laiko pamąstymui, kur jie yra ir kur nori būti. Gal ir filosofiškai skamba, bet vertėtų pagalvoti kiekvienam, koks jo potencialas, ką jis padarė tinkamai, ką netinkamai. Juk daug kas vyksta mokyklose prabėgom: štai pavyzdžiui, trise sukurpia strateginį planą, o paskui niekas nieko nedaro, gal pavieniui kažką nuveikia. O reikėtų įsivertinti ir pasiekimų, ir emocijų lygmenyje.“ 

Kai niekas neriboja

…tuomet dirbama pagal savo taisykles. „Taip, mes galime kurti savo taisykles, pas mus nėra vadovų, tik partneriai ir draugai“, – vos trejus metus besitęsiančia veikla džiaugiasi Lukas Benevičius. Jo ir draugų entuziazmas aktyviai inicijuoti pokyčius švietimo sistemoje išties stebina. Veiklos rūšis – mokymus, seminarus, projektus, patyrimines metodologijas – Lukas vadina eksperimentinėmis. Jų mokymai –  ne pasyvios ir iki gyvo kaulo įgrįsusios pedagogams paskaitos, o įtraukiantys ir aktyvūs, skatinantys kitaip mąstyti, mokytis ir dirbti, įvairios trukmės ir formato metodai. Visų šių gudrybių jaunieji lektoriai mokosi čia ir užsienyje, o taip pat „privilioja“ kolegas iš svetur. Pavyzdžiui dabar mokomasi Neagresyvios komunikacijos („Non violent communication“). Tai Gandžio mokymai, skirti patyčių prevencijai, žmonių klausymui. 

Bet kaip lemtingai susikirto šių entuziastų keliai? 2013 m. Lukas dalyvavo trijų dienų seminare „Ideali Lietuva“, kur jį iki ašarų sujaudino tokių pat aktyvistų – Aurimo Ražanausko, Juliaus Paplausko, Rygaudo Guogio (bei vėliau prisijungusio Manto Žalkausko) – skleidžiamos idėjos. Jie naudojo dar mažai žinomą Svetingumo meno („Art of hosting“) bei kitas metodikas. Renginyje dalyvavusių mokinių, pedagogų, ŠMM atstovų bei verslininkų dėmesys nuteikė optimistiškai, kad jau realiai suvokiama būtinybė tobulinti lietuvišką švietimo sistemą…   

11021554_960864323925252_3487809631061745136_o

Po šio renginio įsiliejęs į komandą, Lukas kartu mokėsi iš įvairių lietuvių, danų, olandų, N. Zelandijos pedagogikos autoritetų. 2014 pabaigoje penki vyrukai sukūrė VšĮ „Kuriančios bendruomenės” ir ėmė dar aktyviau dalyvauti įvairiuose renginiuose. Dalyvauta parodoje „Mokykla be sienų“, kur jie kitaip vedė užsiėmimus, stengėsi, kad žmonės daugiau vieni su kitais bendrautų. kad įgustų kalbėti nepaviršutiniškai, kokybiškai. Organizuoti įspūdingi penkių dienų mokymai kaimo turizmo sodyboje, kur susirinko apie 120 žmonių… Įvairių švietimo grandžių atstovų idėjos tarsi ėmė dėliotis į vieną mozaiką. Ko labiausiai trūksta, ką pirmiausiai reikėtų keisti, tobulinti?

„Pagal prioritetus suskirstę problematiką, supratome, jog pertvarkę mokytojų rengimo sistemą, išspręstume daug kitų kylančių iššūkių. Išryškėjo labai aiškus poreikis šioje srityje inicijuoti pokytį, todėl, atsispyrę nuo jo, pradėjome brandinti „Mokytojų mokyklos“ idėją, – prisimena pašnekovas. – Juk šiaip sau neuždarysi Lietuvos Edukologijos universiteto, nors vien tas faktas, kad studentai čia praktiką atlieka tik trečiame kurse, mažų mažiausiai stebina. Iš 100 studentų į mokyklas ateina dirbti apie penktadalį, o po metų jų lieka dar mažiau. Kodėl? Reikia elgtis kitaip.“

„Kitaip“ elgtis komandai nebuvo paprasta. Nuo 2014 m. pavasario vyrukai pusmetį rimtai rengėsi: organizavo pokalbius apie mokytojų parengimo poreikius, norimus pokyčius su skirtingomis grupėmis, bendravo su 200 žmonių, svarstė ar reali programa, ko reikėtų dabartiniam pedagogui. Pagrindinis lektorių tikslas buvo surasti efektyvius būdus, kaip parengti mokytojus darbui. Ir atrasti tuos entuziastus, kurie nuoširdžiai tikėtų galintys skleisti šviesą ir be specialių diplomų. Ir nesvarbu, ar tai pedagogikos bakalaurą turintis, ar iš neformalios aplinkos. Ar Afrikoje tranzuojantis jaunuolis, ar buhalteris. Savanoris iš vasaros stovyklos, ar verslininkas. 

11227421_975832632428421_8343766159521578266_o

Iš to gimė dvejų metų programa „Mokytojų mokykla“, startavusi praėjusių metų rugsėjį. Iš pradžių buvo 10 mokyklų bei 50 žmonių: studentų, pedagogų ir direktorių. Bet po kurio laiko dalis „iškrito“ dėl finansavimo, renovacijų (mokyklai tai kainuoja 6 000 eurų 2 metams). Šiuo metu programa tęsiama su keturiomis mokyklomis: Kaišiadorių r. Paparčių bei Prienų r. Išlaužo pagrindinėmis mokyklomis, Vilniaus Antakalnio progimnazija ir Lazdijų r. Šventežerio mokykla. Prie koordinatoriaus Luko Benevičiaus bei minėto Rygaudo Guogio 2015 m. gruodį prisidėjo dar trys specialistės: Eglė Mačionienė, Audronė Zdanevičienė ir Irena Blaževičė. 

Programos dalyviai mokosi Svetingumo meno, Dalyvaujančiosios lyderystės, Dalyvaujančiojo mokymosi, Tyrinėjimo veiksme, Demokratinės lyderystės (panašiai kaip garsiojoje Summerhill mokykloje) ir kitų netradicinių metodų. Mokosi, o po to taiko savo mokyklose. Pvz., vadovas gali kitaip vesti posėdį, mokytojas su studentu – pamoką. „Per daug metodų jau atrasta, kad būtų galima švaistyti laiką vien klausymui – reikia veikti. Paliekame jų atsakomybei kaip praktikoje taikyti įgytas žinias. Mes nurodome tik gaires, o pritaikymas gali būti skirtingas, – aiškina Lukas. –  Mes juos tarsi palydime ir tikimės, kad jie taip pat kūrybiškai bendraus su vaikais. Žinoma, viską kartu aptariame. O visus išmoktus metodus apjungsime ir toliau komandoje planuosime, kaip galima padėti kolegoms. Birželį bus refleksija.“

Jaunasis lektorius tikina jau pastebintis šiose mokyklose pokyčių. Juk mokymai tam ir skirti, kad padėtų pakeisti nuostatas, kad dalyviai galėtų geriau suprasti vieni kitus, vaikus, jų tėvus. O tam reikia laiko. Juk bent pusmečio reikia, kad tarp mokytojo ir vaikų užsimegztų ryšys. Ypač smagu, jei direktorius supranta, kad ir pats turi keistis.

Neabejotinai laiko prireiks, kol tą supras dauguma Lietuvos mokyklų. 

 

Milenos Koles ir pašnekovų nuotraukos