Mokyklos langas

Švietimo sistemos pliusai ir minusai

Daugiau / More / Les mer Uždaryti

Trispalvis rugsėjis lituanistinėse Norvegijos mokyklose

Kuo ypatingas šis rugsėjis neformalaus ugdymo lituanistinėse savaitgalio mokyklėlėse Norvegijoje? Didėjančiais tėvų lūkesčiais ir nemažėjančiu smalsučių-pabiručių srautu? Tuo, kad mokslo metai prasideda tradiciškai lietuviškai – nuo rugsėjo pirmosios, o ne nuo rugpjūčio vidurio kaip įprasta Norvegijoje. Ir žinoma tuo, kokiomis spalvomis kasdienybę nuspalvina kiekvienas čia atėjęs Mokytojas.

Oslo lituanistinės mokyklos „Gintaras“ vadovė bei Norvegijos švietimo tarybos pirmininkė Jolanta Markevičienė skaičiuoja, kad lituanistinių mokyklų ir vaikų laisvalaikio centrų Norvegijoje yra 13, tačiau ne visos registruojasi ambasados puslapyje. Būna, kad pristabdo savo veiklą, o štai pavyzdžiui Moss šiemet atsidarė nauja mokykla.

„Mano nuomone, visos veikiančios mokyklos yra aktyvios jose dirbančių mokytojų bei vadovų dėka. Dauguma jų aukoja savo laisvą laiką, dirba savanoriškai. Turbūt ne tik pačioms mokytojoms tos veiklos reikia, kad galėtų emigracijoje tęsti pedagoginį darbą. Šių mokyklų nebūtų, jeigu nebūtų lietuvių šeimų, kuriose lietuvybės išsaugojimas yra labai svarbus, svarbus lietuvių kalbos mokėjimas jau čia gimusiems vaikams, kad galėtų bendrauti grįžę į Lietuvą bent trumpam. Mokyklose vaikai mokosi ne tik kalbos, bet ir Lietuvos pažinimo, supažindiname su papročiais ir tradicijomis per šventes. Mano nuomone, šis darbas padeda jaunajai kartai suvokti tautinę tapatybę, siejamą su kilme, kalba, istorija ir kultūra. Be to, Norvegijoje vėl galima laikyti lietuvių kalbos egzaminą kaip antros užsienio kalbos egzaminą mokyklose“, – pasakoja J.Markevičienė.

2016 balandžio mėnesį vykusiame lituanistinių mokyklų mokytojų suvažiavime dalyvavo nemažai mokytojų. Apie tai galima perskaityti čia: http://lietuve.lt/lietuviai-svetur/norvegijos-mokytojai-lituanistai-vienijasi-i-svietimo-taryba.

Per vadovų ir susivienijusių švietimo tarybų vadovų susitikimą be kitų aktualių temų buvo kalbėta ir apie specialią ŠMM programą emigrantų vaikams, kuri dar tik kuriama. Kol kas mokyklos naudojasi JAV patirtimi, ŠMM patvirtinta pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa bei savarankiškai „sulipdytomis“ programomis.

Paprastai mokyklos yra išlaikomos tėvų bei per projektinę veiklą gautomis lėšomis. Mano žiniomis, per lietuviškus projektus 2016 m. gauta 8174 eur, o 2017 m.  – 5500 eur.

Oslo lituanistinė mokykla „Gintaras“ džiaugiasi tėvų aktyvumu

Bene seniausia Norvegijoje lietuvybės oazė mažiesiems – Oslo lituanistinė mokykla „Gintaras“ pradėjo penkioliktus metus. Vadovė – jau minėta filologė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jolanta Markevičienė, turinti virš 20 metų pedagoginės patirties Lietuvoje ir 6 metus tęsianti lituanistinį darbą Norvegijoje. Kartu su ja darbuojasi penkios mokytojos, turinčios pedagoginį išsilavinimą. Beje, tėvai, ypač tėvų taryba aktyviai prisideda prie visos mokyklos veiklos, o buhalterinius dalykus tvarko Oslo lietuvių bendruomenė.

          

Čia renkamasi kas antrą sekmadienį ir per suplanuotas šventes. Pasak vadovės, mokykloje mokomasi lietuvių kalbos, Lietuvos pažinimo per geografiją, istoriją, gamtą, šventes. Svarbi meninė raiška, muzika, darbas su moliu, etnokultūra. Problema tai, kad negalima laikyti priemonių mokyklos patalpose, būtų gerai rasti daugiau rėmėjų. Į klausimą, ar padeda kuo nors/rodo dėmesį Lietuvos bei Norvegijos valdžia, vadovė patikina, kad su Švietimo ir mokslo ministerija daug bendraujama, sulaukiama  priemonių pirkimo per projektus, organizuojami seminarai. Norvegai leidžia naudotis nemokamai mokyklos patalpomis.

„Labai norisi, kad viskas, kas suplanuota, pavyktų. Norisi matyti laimingus vaikus ir jų tėvelius. Norėtųsi, kad ir toliau tęstųsi lietuvių kalbos testavimas pagal bendruosius Europos kalbų standartus, – sako J.Markevičienė. – Tėvai neturėtų atimti galimybės savo vaikams pažinti jų šaknis, mokytis lietuvių kalbos, pažinti senelių kraštą. Kai atžalos bus pilnamečiai, galės pasirinkti patys, tuo labiau turime pavyzdžių, kai baigę mokyklą čia vaikai pasirenka studijas Lietuvoje.“

 Drameno „Žilvinas“ nesulaukia norvegų palaikymo

Drameno lituanistinė mokykla „Žilvinas” šį rudenį pradėjo šeštuosius metus. Pasak vadovės Aistės Žvaginienės, turinčios ir pedagoginį, ir vadybinį išsilavinimą, daugiausiai dėmesio skiriama gimtajai kalbai. Bet pamokėlėse integruojamas ir pasaulio pažinimas, Lietuvos istorija, matematika, technologija, kūno kultūra, šokiai, muzika. Paskutiniaisiais metais mokyklą lanko apie 40 – 50 mokinių. Jie čia renkasi kiekvieną šeštadienį į 4 pamokas. Ilgosios pertraukos metu jie turi galimybę tarpusavyje bendrauti ir veikti neoficialioje aplinkoje.

      

Mokykloje dirba penkios mokytojos, Lietuvoje sukaupusios nemažą darbo patirtį. Vaida Šimkienė – ikimokyklinio ugdymo pedagogė, Liudmila Cimnolonskienė – logopedė ir lietuvių kalbos mokytoja, Vaida Turkevičienė – socialinių mokslų ir lietuvių kalbos mokytoja, Erika Astrauskienė – šokio ir sceninės raiškos pedagogė, Agnė Neverauskienė – muzikos pedagogė. Komanda naudojasi visomis prieinamomis programomis, kurias apjungia ir išsirenka tai, kas tinkamiausia darbui su tam tikra amžiaus grupe.

„ŠMM siūlo įvairias naujas mokymo priemones, organizuoja pedagogų tobulinimo kursus bei projektinių veiklų finansavimą. Deja, iš norvegiškų institucijų nėra jokio susidomėjimo ir susiduriame tik su trukdžiais, – aiškina vadovė. – Šiemet tikimės aktyvesnio bendradarbiavimo su kitomis lituanistinėmis mokyklomis. Džiugu, kad aktyvus tėvų komitetas nuoširdžiai nori prisidėti ir padėti. Mano nuomone, visai nesvarbu, ar tėvai veda savo vaikus į lituanistinę mokyklą ar ne – svarbiausia, jog būtų suinteresuoti gimtosios kalbos perdavimu savo vaikams. Kad daug kalbėtų ir skaitytų lietuvių kalba.“

Rogalando „Draugystei“ trūksta pedagogų

Rogalando lietuvių bendrijos vaikų laisvalaikio centras „Draugystė“ taip pat pradeda šeštus metus. Vadovė – Laimutė Skiudulė, pradinių klasių mokytoja, mokyklinės psichologijos magistrė. Iš viso čia darbuojasi 6 pedagogai su skirtingų amžiaus grupių vaikais bei profesionali šokių mokytoja. Centrą lanko 35 ketverių – trylikos metų vaikai. Renkasi jie kas antrą šeštadienį ir po 3 valandas mokosi lietuvių kalbos, tradicijų, istorijos bei etikos. Naudoja ŠMM patvirtintas programas ikimokykliniam, pradiniam bei pagrindiniam ugdymui. Vadovė prisipažįsta, kad trūksta pedagogų, o tėvai nori gauti GERĄ rezultatą per trumpą laiką.

      

             

Lietuva padeda seminarais, vadovėliais, o Norvegija nemokamai teikia patalpas bei abi valstybės finansuoja laimėtus projektus. Šiais mokslo metais kolektyvas planuoja paruošti miuziklą Lietuvos valstybės šimtmečiui. „Kodėl tėvai turėtų vesti čia savo vaikus? Todėl, kad jie – lietuviai. Kai nebeliks sienų, visada liks gimtoji kalba“, – įsitikinusi L.Skiudulė.

Sandefjordo „Gandriukas“ skrydžiui pasirengęs

Penktą sezoną Sandefjordo lituanistinė mokyklėlė „Gandriukas“ pradeda su penkiomis mokytojomis ir apie 20 vaikų. Mokyklėlės vadovė Andžela Gudaitienė -12 metų stažą turinti pradinių klasių mokytoja – mielai pasakoja ir aprodo įstaigos erdves. Įsikūrę privataus darželio pirmame aukšte, jie sukviečia saviškius du kartus per mėnesį. Užsiėmimai kainuoja 1000 kronų (apie 100 eur) per semestrą, bet Vestfoldo lietuvių bendruomenės (VLB) nariams taikoma 15 procentų nuolaida. Šių lėšų vos užtenka patalpų nuomai, priemonėms ir simboliniam mokytojų atlygiui. 

Pagal lietuviškas tradicijas rugsėjo pirmosios šventės proga ji sveikino ir senuosius, ir naujuosius mokyklėlės narius. „Nesvarbu kuris jums rugsėjis – pirmasis ar ketvirtasis, bet visuomet tai laukiamas ir nenuspėjamas laikotarpis. Norėčiau palinkėti visiems ne tik sveikatos, laimės, darbo, pinigų, bet ir kantrybės, meilės, kad kuo daugiau dėmesio skirtumėte savo vaikams. Kad išaugintumėte gėrio medį, kuris žydėtų visus mokslo metus“, – linkėjo vadovė. Prie linkėjimų prisidėjo ir jos kolegės – energingos ir kūrybiškos moterys, turinčios daugiau ar mažiau pedagoginio stažo. Arba didžiulį norą vesti mažuosius pažinimo keliu. 

Lituanistė Lina Maslauskienė atvyko į Norvegiją tik pernai. Keletą metų ji darbavosi Čikagos Gedimino lituanistinėje mokykloje, tad darbas su emigrantų vaikais jai ne naujiena. Simona Ulinaitė Sakalauskienė – dailės bei priešmokyklinio ugdymo pedagogė – pasiryžusi pamokas vesti ne tik žaidimo forma ir kuo daugiau dėmesio skirti kalbai, legendoms, pasakoms, bendravimui. Eglės Čaplinskienės – priešmokyklinio ugdymo pedagogės – slapta svajonė įkurti čia skautų organizaciją. O antrus metus Norvegijoje gyvenanti turizmo srities specialistė Rugilė Kasperavičiūtė tikisi nesunkiai surasianti vaikus dominančių pažintinių temų.   

         

Kalbinti tėvai kartojo, kad jiems labai svarbu vaikų lietuvių kalbos įgūdžiai ir tradicijos.

O aš pagalvojau, kad šios mokyklėlės facebook paskyroje skelbiamas šūkis „Neleisk užmigti savo tautiškumui!!!” puikiai iliustruoja visų Norvegijos lituanistinių mokyklų siekius…

 

Edvino Kveragos bei mokyklų albumų nuotraukos