,,Labai įdomu dirbti su žmonėmis iš kitų šalių. Atrodo, kad pasaulis kasdien įžengia į klasę su tiek daug skirtingų žmonių aplink mane. Tikiuosi, kad padedu vyresniems žmonėms imigrantams išmokti kalbą ir integruotis į Norvegijos visuomenę“, – sako suaugusiųjų norvegų kalbos mokytoja Ingrid Karin Blindheim, iš 18 metų mokytojos karjeros 16 metų skirianti Tionsbergo suaugusiųjų švietimo centrui. Ir nors Norvegija nuo seno garsėja dėmesiu suaugusiųjų švietimui, bet milžiniški pokyčiai neleidžia snūduriuoti šiai pasiturinčiai visuomenei.
Suaugusiųjų švietimas Norvegijoje dažnai prasideda nuo kalbos
Šalyje jau seniai plėtojamas valstybinių, privačių ir savanoriškų švietimo paslaugų suaugusiems teikėjų tinklas. Didesnė dalis auditorijos renkasi valstybines mokyklas, kuriose galima ne tik mokytis norvegų kalbos, bet ir užpildyti viduriniojo mokslo spragas.
Tionsbergo suaugusiųjų švietimo centras anksčiau vadinosi Tionsbergo imigrantų centru, ir yra finansuojamas iš valstybės bei savivaldybių biudžeto. Mokykla turi tris skyrius: pagrindinio mokslo, specializuotą ir norvegų kalbos bei pilietinio ugdymo. Šiame straipsnyje daugiau dėmesio skiriu pastarajam skyriui. Kodėl? Visų pirma, pati čia mokausi dienos grupėje jau beveik pusmetį. Antra – marga kaip pasaulis publika čia siekia vieno ir to paties: kuo geriau išmokti norvegų kalbą, susirasti darbo ir integruotis svetimoje šalyje. Atkreipkite dėmesį, kad norvegų kalbos mokslai valstybinėse mokyklose glaudžiai susiję su pilietiniu, visuomeniniu ugdymu. Nes iš tiesų atvykėliams iš kai kurių Afrikos ar arabų šalių labai trūksta elementarių socialinių įgūdžių.
Mokykla sena, bet programos naujos
Tionsbergo suaugusiųjų švietimo centre gali mokytis tik suaugę, ne jaunesni kaip 16 metų dalyviai (kaip čia mus vadina) iš įvairių pasaulio kampelių. Daugiau nei 60 tautybių ir dar daugiau nacionalinių kalbų. Iš viso apie 600 dalyvių, kurie nenutrūkstamu srautu lyg Norvegijos kalnų kriokliai užpildo mokyklą. Ateina, išeina, keičiasi, sustabdo mokslus, o vėliau tęsia…Galite įsivaizduoti?
Didžiausios dalyvių grupės yra iš Afganistano, Sirijos, Somalio, Eritrėjos. Esu sutikusi ir iš Jordanijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Serbijos, Rusijos, Amerikos, Filipinų, Tailando. Labai motyvuotų, darbščių, užsidegusių. Tinginių, riboto mąstymo, nevalyvų. Dar vis nesuvokiančių kultūrų ir mentalitetų kontrasto. Karo išvargintų, pasimetusių gyvenime ir apstulbintų norvegų geranoriškumo…
Ketverius mėnesius į B1 norvegų kalbos lygį mane ir dar apie 20 dalyvių vedusi norvegų kalbos mokytoja Ingrid Karin Blindheim nuoširdžiai apsidžiaugia paprašyta papasakoti apie savo darbą. Ji teigia, kad suaugusiųjų švietimas patyrė milžiniškus pokyčius per pastarąjį dešimtmetį. Prieš 13 metų priimtas pabėgėlių integravimosi įstatymas suteikė jiems daug teisių ir pagalbos siekiant išsilavinimo, ieškant darbo, ugdant vaikus ir pan. Anksčiau jie turėjo teisę ir pareigą į nemokamus 300 valandų norvegų kalbos kursus – dabar tai pakeista į 600 valandų, tačiau galima siekti ir 3000 valandų mokslo…Susituokusiems su norvegais mokslai taip pat nemokami. O štai lietuvaičiams, lenkams ar kitiems europiečiams tenka pakloti nemenkas sumas. Pavyzdžiui, mokslo metai dieniniame skyriuje kainuoja apie 4000 eurų plius apie 70 eurų už kiekvieną egzaminą. Vakariniai kursai pigesni it turbūt patogesni daugeliui dirbančiųjų, tarp jų ir lietuviams.
Pagal Norvegijos įstatymus šalyje galima nemokamai įsigyti vidurinį išsilavinimą. Žinoma, tam reikalingos bent minimalios norvegų kalbos žinios, todėl ypač daug dėmesio čia skiriama norvegų kalbos lavinimui.
Tionsbergo suaugusiųjų švietimo centro rektorė Solveig Laland, turinti 30 metų pedagoginės patirties sako, kad jų mokykloje visuomet užtektinai iššūkių kaip pritaikyti mokymus kiekvienam dalyviui, kaip turėti pakankamai kvalifikuotų mokytojų. Stengiamasi šiuos poreikius patenkinti, kaip ir sudaryti sąlygas patiems pedagogams kelti kvalifikaciją. Per pastaruosius dvejus metus dalyvių skaičius didėjo, tad tapo gana ankšta. Mokyklos kolektyvui – iš viso apie 90 darbuotojų, tarp kurių maždaug 70 mokytojų – teko parodyti didelį lankstumą. Laimei, po šių Naujųjų metų, susijungus komunoms, dalis dalyvių perkelti kitur.
Prieš trejus metus ėmusi vadovauti šiai įstaigai vadovė tikisi, kad mokykloje gera aplinka ir puikios sąlygos. Iš tiesų: klasės aprūpintos modernia įranga, kai kuriomis priemonėmis, dalyviams suteikta galimybė naudotis skaitykla, kompiuteriais, sporto sale. Valgykloje galima nusipirkti šiokių tokių užkandžių. Beje, būtent lengvai ,,transformuojamoje” valgykloje vyksta pagrindinės mokyklos šventės. Norėčiau pabrėžti, kad kaip ir daugelyje Norvegijos įstaigų, čia nerasime įmantrių interjerų, prabangių detalių ar gausybės puošmenų. Paprastumas, racionalumas, patogumas. Turinys, o ne forma – štai norvegų prioritetai.
Ar sunku mokytis norvegų kalbos?
,,Taip, labai sunku!” – gražia norvegų kalba teigia dalyviai. Gal jie patys nesuvokia, kad daugiau mažiau skaito ir rašo norvegiškai, mokosi mokyklose, atlieka praktiką, dirba, dalyvauja visuomeninėje veikloje.
Džanet E. – 31 metų socialinė darbuotoja iš Filipinų. Norvegijoje ji gyvena ketverius metus, bet kalbą mokosi tik vienerius metus. Jai labai svarbu susikalbėti su vietiniais ir susirasti darbą Norvegijoje. ,,Buvo sunki pradžia, ypač kliuvo gramatika. Dabar jau galėčiau studijuoti ir namie, bet manau, kad geriausia mokykloje, nes galima kalbėti su įvairiais žmonėmis. Šiaip suaugusiųjų švietimo sistema čia gera, tikrai padeda išmokti norvegų ir integruotis“, – sako Džanet.
Samsomas – 35 metų vyras iš Eritrėjos, gyvenantis Norvegijoje pusantrų metų. Jis vedęs ir turi septynmetį sūnų. Labai džiaugiasi prieš kelis mėnesius gavęs organizacijos NOKUT patvirtinimą apie savo penkerių metų aukštąjį išsilavinimą. Norint ateityje dirbti slaugytoju ir tęsti studijas universitete jam reikia pasiekti B2 norvegų kalbos lygį. ,,Manau, kad norvegų kalba sunki, nes yra daug žodžių, naudojamų be taisyklių. Man pavyzdžiui sunku teisingai naudoti prielinksnius sakiniuose. Tačiau yra daug galimybių kalbėti norvegiškai ir už mokyklos ribų. Pavyzdžiui, savanoriškose organizacijose, bažnyčioje, su kaimynais“, – tvirtina nuolat besišypsantis Samsomas.
Yi Xu – 34 metų buhalterė iš Kinijos. Ji ištekėjusi už savo tėvynainio ir dar vaikų neturi (bet interviu metu prisipažino esanti nėščia). Jie gyvena antrus metus Norvegijoje ir savo pasirinkimu džiaugiasi. Kalbos mokosi vienerius metus. Moteris pasirinko šią mokyklą, nes taip patarė vyras ir todėl, kad mokslai nemokami. ,,Man dar sunku kalbėti laisvai norvegiškai. Žinoma, aš jau galiu kalbėti parduotuvėse ar banke, bet tai nėra pakankamai ieškant darbo“, – sako Yi Xu.
Ypač draugiški santykiai susiklostė su Julija Petrova – Fredriksen, 26 metų moterimi iš Donecko (Ukraina). Vargo ir karo sunkumų kamuojamo regiono atstovė ištekėjusi už norvego, turi sūnų. Pas juos kas antrą savaitę vieši vyro dukra iš pirmos santuokos (tokia norvegiška išsituokusiųjų pareiga ir teisė). Julija gyvena Norvegijoje 2 metus, tiek pat laiko mokosi norvegų. Nors ji turi muzikos mokytojos išsilavinimą, bet savo tėvynėje dirbo restorano administratore. Jauna ambicinga moteris neslepia siekianti sau ir vaikui geresnio gyvenimo Norvegijoje. Todėl jai ypač svarbu susirasti darbą, o galbūt ir įgyti kitą profesiją.
,,Manau, kad suaugusiųjų švietimo sistema Norvegijoje yra gera, tik reikia atkaklumo ir pastangų. Juk mes esame suaugę ir turime pasirūpinti savimi. Pavyzdžiui, jeigu nepadarei namų darbų, juk supranti, kad tai nėra gerai. Gal man lengviau mokytis, nes vyras ir du vaikai namuose kalba tik norvegiškai. Ir vis dėlto gramatika sunki …“, – aiškina Julija.
Kartais pagalvoju, kaip susiklostys šių skirtingų žmonių likimai Norvegijoje. Ar atras jie čia savo laimę? Ar pasieks svajones? Neabejoju tik dėl vieno: mokykloje išmokti dalykai tikrai pravers kuriant tvirtesnį pamatą.
Mokytojai myli savo darbą
Mūsų mokytoja Ingrid Karin Blindheim myli savo darbą, kolegas ir net dalyvius. Tionsbergo suaugusiųjų švietimo centras – didelė mokykla, gebanti parinkti kiekvienam nariui atitinkamą lygį ir programą.
,,Labai įdomu dirbti su žmonėmis iš kitų šalių. Atrodo, kad pasaulis kasdien įžengia į klasę su tiek daug skirtingų žmonių aplink mane. Taip pat tikiu, kad atlieku svarbų darbą. Tikiuosi, kad padedu vyresniems žmonėms imigrantams išmokti kalbą ir integruotis į Norvegijos visuomenę“, – sako Ingrid, iš 18 metų mokytojos karjeros 16 metų skirianti šiai mokslo tvirtovei.
Ar buvo naujų iššūkių per pastaruosius 10 metų?
Mokyklos situacija keičiasi priklausomai nuo dalyvių, kurie gauna prieglobstį Norvegijoje. Mano pirmosios kadencijos metu turėjau daug dalyvių iš Afganistano su labai menkomis žiniomis. Dabar daugelis pabėgėlių yra iš Sirijos, pakankamai išsilavinę.Yra ir lietuvių, kurie gana greitai mokosi.
Tiesa, man nelabai patinka kai per pastarąjį pusmetį, siekiant B1 lygio, dalis dalyvių nori išlaikyti egzaminus gruodžio mėnesį (o ne gegužę kaip buvo įprasta), todėl tempas buvo pernelyg didelis. Mes tiesiog neturėjome laiko skaityti ilgus sudėtingus tekstus. Juolab, kad dalis yra vyresniojo amžiaus, užsiėmę žmonės. Laimei, daugelis grupės dalyvių dirbo gerai namuose su tekstais, neprarado motyvacijos, todėl rezultatas buvo geras.
Būtų gerai, jei ateityje mokslus glaudžiau derintume su kalbos bei darbo praktikomis ir daugiau bendradarbiautume su darbo birža. Tiesa, stebina tai, kad dalis dalyvių mieliau dirbtų nei prašytų paramos iš valstybės.
Kokia mokytoja esate?
Manau, kad esu ,,tos rūšies” mokytoja, kuri mėgsta gerai pasirengti prieš pamokas. Esu kruopšti ir kantri, mėgstu aiškinti žodžius ir gramatiką. Man svarbu, kad dalyviai aktyviai dalyvautų pamokoje, dirbtų porose ir grupėse. Mokymasis turi vykti ,,viduje”, asmens galvoje, mokytojas negali perteikti žinių tiesiogiai. Tai turi būti dalyvių sąmonės procesas. Jie turi patys galvoti už save, praktiškai naudoti naujus žodžius ir naujos kalbos funkcijas. Norvegijos visuomenėje mokymo programa yra pagrįsta sociolingvistiniu metodu. Tai reiškia, kad mokymasis vyksta naudojant kalbą aktyviai.
Ar mokytojo profesija prestižinė Norvegijoje?
Šiandien – ne. Ji buvo prestižinė anksčiau. Kodėl? Mokytojai gauna vis daugiau ir daugiau užduočių tiek klasėje, tiek už jos ribų. Mokiniai ne tokie mandagūs, jie įgijo daug teisių, o mokytojai, atrodo, praranda savo autoritetą. Darbo užmokestis yra ne itin didelis, atsižvelgiant į ilgą mokymosi kelią siekiant šios profesijos. Vis mažiau žmonių tampa mokytojais – tai irgi rodo, kad prestižas krinta.
Tad ar šeima patenkinta jūsų pasirinkimu?
Mano šeimai atrodo, kad aš per daug laiko praleidžiu rengiantis darbui. Deja, mes neturime daug laisvo laiko vakarais ir savaitgaliais, kaip kitų profesijų atstovai.
Optimistinė ateities vizija
,,Manau, kad suaugusiųjų švietimo sistema Norvegijoje nuolat susiduria su visuomenės besikeičiančiais socialiniais ir individualiais poreikiais. Todėl šioje srityje dirbti tikrai įdomu. Darbas reikalauja gerų įgūdžių, lankstumo ir gebėjimo greitai restruktūrizuotis. Suaugusiųjų švietimas jau kurį laiką užima teisėtai svarbią vietą Norvegijos švietimo sistemoje. Jį remia valdžia ir dėl ,,visą gyvenimą trunkančio mokymosi” nuostatos ir dėl darbo rinkos“, – įsitikusi rektorė Solveig Laland. Ji tikisi, kad jos vadovaujama mokykla bus naudinga ir ateityje, prisidės prie svarbių darbų Tionsbergo savivaldybėje. Nes be jų pastangų atvykėliams integruotis svetimoje šalyje labai sunku.
***
Šis straipsnis publikuojamas ir norvegiškai
Denne artikkelen er publisert på norsk
