Mokyklos langas

Švietimo sistemos pliusai ir minusai

Mokyklos langą veda Jurgita Jurevičienė.

Page 3 of 5

Norske barns lykke. Del I. Aldonas erfaring

 

Arkiv. Denne artikkelen på litauisk var publisert her i februar 2016

„Norge er enklere enn det ser ut ved første øyekast – forklarer den litauiske kvinnen Aldona Ramute Hansen, som har bodd i Norge i ti år. Hun er pedagog, sosial aktivist og mor til åtte barn. – Nå er jeg gift med en norsk ektemann, og alt ser klarere ut, men det var helt annerledes i begynnelsen. Det virket som om barna var veldig bortskjemt her. Faktisk kan det forklares rasjonelt, fordi det er grenser for ønsker. Det er mye frihet for barn, men regler respekteres også. En slik form for kombinasjon av konservatisme og modernitet.”

Til mitt spørsmål om hva er lykkekomponenter for barn i Norge, svarte læreren uten tvil: „Det starter allerede i familier, senere hjelper barnehage og skole. Barneoppdragelse er viktig for mor, far og skolen. Det er et viktig samarbeid.“ Read more

 Litauiske drømmer med norske krydder

Arkiv. Denne artikkelen var publisert i litauisk magasinet “Veidas” i 2014

En deltaker har betalt for et norskkurs i Tønsberg Voksenopplæring, men får beskjed om at det er lærerstreik, og kurset kan ikke begynne før streiken er slutt. Streiken gjelder ikke bare  denne skolen, men mange andre skoler i Norge, også barneskolen. Streiker lærerne i Norge? Her er en del synspunkter om problemer og utfordringer i utdanningssystemet i et av verdens rikeste land. Jeg har intervjuet forskjellige personer som jobber i ulike skoleslag. Read more

Hvem er jeg?

E – post: jurgitakir@hotmail.com

 

For det første drømmejobben min var og er journalistikk.

For det andre tenker jeg at dette yrket er det beste i verden.

For det tredje er journalister alltid unge…

 

Jeg jobbet i Riks TV programmet “Skolens vindu” som programleder (Litauen)

Jeg jobbet i Riks TV programmet “Skolens vindu” som programleder (Litauen)

Jeg heter Jurgita, og jeg er fra Litauen. Jeg er journalist, og jeg har 20års erfaring som journalist. Jeg har jobbet i flere medier: presse, radio, TV og internet. Jeg var leder av Journalistikk studie for barn også. Den viktigste jobb var i Riks TV programmet “Skolens vindu” som programleder. Der jobbet jeg i 7 år. De siste to årene har jeg jobbet som freelance journalist og har publisert artikler med bilder i litauiske magasiner og på min egen nettside www.mokykloslangas.lt. Jeg orenterier meg i utdanningssystemer i 10 år, derfor skriver jeg mange artikler om utdanning i Litauen og i Norge. 

Jeg kom til Norge fra Litauen i 2015, fordi mannen min jobber her. Tidligere har jeg jobbet litt på sommeren om natta i posten og har jeg merket at mennesker leser mye aviser. Fordi jeg er nysgjerrig, modig og sosial har jeg snakket mye med folk og lest aviser, magasiner og bøker om Norge. Read more

Karjeros specialistu gali būti ne bet kas

Šiuolaikinis pasaulis labai sparčiai vystosi, darbų pobūdis keičiasi ir reikia vis daugiau kvalifikuotų žmonių. Tačiau kartu auga ir žmonių poreikiai – dažnas reikalauja geresnių darbo sąlygų ir didesnio darbo pasirinkimo. Bet juk kuo didesnis ir platesnis darbo pasirinkimas, tuo sunkiau išsirinkti tinkamiausią. Šių dienų jaunimui tai ypač aktualu. Padėti visa tai išspręsti gali karjeros specialistas. Tad gal ir nieko keisto, kad Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2017 m. sausio 1 d. įtvirtinti karjeros specialisto pareigybę, gana vieningai. Ne paslaptis, kad profesinis orientavimas nebuvo tinkamai plėtojamas, nors ES ir valstybė tam skyrė milijonines sumas. 

Aurelija Naseckaitė yra įsitikinusi, kad ne bet kas gali nuolat laviruoti tarp gausybės besikeičiančios informacijos ir skirtingų žmonių. Tiesa, per savo profesinės veiklos dešimtmetį ji jau išmoko darbe atsiriboti nuo asmeninės patirties, nors … ,,Kartais, išklausius klientą, būna sudėtinga nepamokslauti“, – pripažįsta ji mano šauniai pagalbininkei Gustei.

Read more

Proto treniruotės pedagogams

„Kurkime mokyklą, kurioje patys norėtume mokytis“, – taip prisistato antrus metus veikianti neformali organizacija „Mokymosi mokykla“. Jos koordinatoriui Lukui Benevičiui dar tik 23 – eji. Jam teko mokytis ir valstybinėje, ir privačioje mokykloje. Visur sekėsi gerai, su mokytojais sutarė, tik nedarė namų darbų, nes nesuprato kam to reikia. Tad kyla natūralus klausimas: kodėl vos baigęs vidurinę mokyklą ir paragavęs architektūros studijų jaunuolis liko daugelio kritikuojamoje švietimo sistemoje?

Jo nuomone, švietime būtini pokyčiai. Kokie? „Jei būtumėte to paklausę prieš keletą metų, greičiausiai būčiau atsakęs gana paviršutiniškai: pedagogų rengime, egzaminų sistemoje, laiko stoka… Bet tai tik paviršius. Dabartinė veikla suteikia daug peno tobulėjimui ir jaučiu, kad mano požiūris subtilėja, jautrėja, aštrėja. Pats daug mokausi ir padedu kitiems mokytis. Taip realizuoju save“, – šypsosi pašnekovas. 

Read more

Naujas būdas sudominti šiuolaikinius mokinius

Šių laikų pasaulis yra pažangus – patys save valdyti galintys robotai, balsu valdomi televizoriai ar telefonai, virtuvės įranga valdoma liečiamu paviršiumi ir daug daugiau, mums gyvenimą lengvinančių bei tobulinančių technologijų. ,,Šios naujovės  jaunimui yra natūralus, suprantamas dalykas. Mokykloje jau tapo įprasta naudoti kompiuterius, internetą, interaktyvias lentas, o kartais ir robotus. Taip mokytis iš tiesų daug įdomiau“. Taip sako penkiolikametė Gustė B., nutarusi pasidomėti daugiau apie technologijų diegimą Lietuvos mokyklose.  

Read more

Mokyklų modernėjimo metas

Per mokinių pavasario atostogas pedagogai turėjo puikią progą susipažinti su švietimo inovacijomis: Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje vyko respublikinė paroda „Moderni mokykla 2016, Kaunas“. Ugdymo plėtotės centras (UPC) kartu su UAB „Biuro pasaulis“, Garliavos A.Mitkaus pagrindine mokykla ir Kauno pedagogų kvalifikacijos centru surengė parodą, kurioje per dvi dienas įvyko 105 seminarai, diskusijos, praktiniai užsiėmimai mokytojams ir mokyklų vadovams. Renginius aplankė apie 2400 dalyvių. Pirmą kartą tokio pobūdžio paroda vyko ne sostinėje.

„Kodėl mūsų mokykloje? O kodėl ne? – klausimu į mano klausimą reagavo mokyklos direktorė Valė Urbelienė, – Ugdymo plėtotės centras jau senokai yra pagrindinis mokytojų kvalifikacijos paslaugų tiekėjas ir jie nusprendė mus pasirinkti. Žinoma, bet kokį renginį organizuojant rūpesčių užtenka, bet mes, pasitarę su kolektyvu, surizikavome. Juk čia gali vykti ne tik mokymosi procesas. Mokykla – pati geriausia erdvė, kur mokytojai jaučiasi natūraliai, kur ateina ir kitos mokyklos pamatyti, su kolegomis pabendrauti. Gal tik mažokai vietos? Čia mums dar viena nauja patirtis.“

Read more

Mokytojų streikas mokinių akimis

Neterminuotas mokytojų streikas it koks politikų, profsąjungų ir pedagogų nervų karas – pilietiškumo pamoka mums visiems. Užduodanti klausimą – ar galima šiuo atveju likti neutraliu? Ar galima nepalaikyti ne vienos ,,barikadų“ pusės, o tik patyliukais stebėti – kuo viskas baigsis?

Pasirodo, galima! Taip juk elgiasi ir pilietiškumo pamoką mokiniams (o gal ir visai visuomenei?) demonstruoja apie 90, o gal ir jau 95 procentai mokytojų. Tų, kurie skundžiasi, dejuoja, kritikuoja aktyviuosius, bet nėra nė karto bandę kaip tie pacientai iš knygos ,,Skrydis virš gegutės lizdo“ išsiveržti į laisvę… apginti savo orumą, savo teises. O Makmerfis pabandė. O profsąjungos bando. 

Žinoma, daugelis supranta, kad algų pakėlimas 5 procentais visų švietimo problemų neišspręs. Bet pats faktas, kad pagaliau demokratiškai reikalaujama valdžios spręsti rimtas bėdas čia ir dabar, o ne po rinkimų, nuteikia optimistiškai, kad gal dar Lietuva neišsivaikščios… Nes ką gi tuomet tuščiose mokyklose veiktų mokytojai? Ar apie tai diskutuojama mokyklose, ar kalbama su mokiniais, su bendruomene? Įdomu, kiek iš 330 000 Lietuvos mokinių suvokia streiko tikslus, palaiko streikuojančius mokytojus? „Lietuvos švietimo sistemai reikia pokyčių iš pagrindų, o ne smulkių paviršinių pakeitimų“, – mano Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Indrė Pabijonavičiūtė. Read more

Vaikų laimė pagal norvegus. II dalis: koks laimės receptas?

Man įdomu – kaip mamai ir kaip žurnalistei – kaip skirtingose šalyse jaučiasi vaikai. Kiek jie laimingi, kiek nelaimingi? Rimčiau pamąsčius: būtent jų laimė turėtų būti svarbiau už visus augančius BVP. Juk jaučiame, kad laimė tiesiogiai nepriklauso nuo materialinių ar ekonominių rodiklių. Net ir labai skurdžiuose kraštuose yra apstu gyvenimo džiaugsmu trykštančių žmonių, kurie berods tik saule ir tikėjimu gyvi, o išsivysčiusiose šalyse žmonės kenčia nuo psichikos ligų, vienišumo, vartoja daug antidepresantų, alkoholio ir žudosi. Todėl įvardinti laimės formulę sunku. Vis tik ne tik mes, bet ir tokios rimtos organizacijos kaip Unicef ar JT nuolat bando įvardinti laimės indeksus.

Būtent pagal naujausią Unicef statistiką, laimingiausi vaikai gyvena Skandinavijos šalyse. Norvegija – dažnai pirmaujanti. O štai Lietuva, deja, atsiduria Europos Sąjungos šalių sarašo gale…Tad gal užuot grūmojus mūsų vaikus „grobiančiai“ šiaurės šaliai, pasidomėkime, mielieji tėvai ir pedagogai, kuo jau tie šiauriečiai pranoksta mus? Read more

Vaikų laimė pagal norvegus. I dalis: Aldonos patirtis

„Norvegijoje daug kas yra daug paprasčiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, – paaiškina daugiau kaip dešimtmetį šiaurės šalyje gyvenanti pedagogė, visuomenės veikėja, aštuonių vaikų mama Aldona Ramutė Hansen. – Dabar, kai jau pati gyvenu tiek laiko su vyru norvegu, viskas atrodo aišku. Bet pačioje pradžioje labai daug tų auklėjimo kampų reikėjo gludinti. Atrodė, kad čia vaikai labai lepinami, kad jiems viskas galima. O iš tiesų daug ką galima racionaliai paaiškinti, yra tam tikros ribos, ką jie gali, o ko ne. Laisvės apsčiai, bet tam tikrų normų paisoma. Tokia savotiška konservatyvumo ir modernumo samplaika.“

Į mano klausimą apie laimingos vaikystės Norvegijoje sudedamąsias dalis, mokytoja nedvejodama atsako: „Viskas prasideda šeimoje. Vėliau įsijungia darželis, mokykla. Vaikus gali prižiūrėti ir tėtis, ir mama, ir mokykla. Svarbu visų glaudus bendradarbiavimas.“ Read more