Mokyklos langas

Švietimo sistemos pliusai ir minusai

Daugiau / More / Les mer Uždaryti

Mokytojas visada lieka mokytoju

88 – erių Marit Marcussen – norvegė pensininkė, daug metų gyvenanti nedideliame Vestfoldo regiono miestelyje Stokke, kur be jos regis, neišsiverčia nė vienas renginys. Nuolat besišypsančią ir maloniai bendraujančią buvusią mokytoją gali sutikti bibliotekoje, kur ji veda norvegų kalbos kursus,  bažnyčioje, kur gelbsti organizuojant religines šventes, senelių namuose, kur rengia vakarones emigrantams, ir net milžiniškoje gėlių parduotuvėje, kur padeda vietos moterų grupei ruoštis Velykoms.     

Ir iš kur tokio garbaus amžiaus moteris semiasi jėgų? Genai? Sėkminga santuoka? Nemenka gyvenimiška patirtis? Mėgstamas darbas? Greičiausiai viskas kartu sudėjus plius …jaunatviško optimizmo pliūpsniai. Marit niekuomet nesiskundžia, pati vairuoja automobilį, mėgsta pasipuošti, viskuo domisi ir nuoširdžiai džiaugiasi išgirdusi geras naujienas. Net rankomis paploja, kai koks naujokėlis taisyklingai surezga sakinį norvegiškai.

Tiesa, ji pripažįsta, kad vyro mirtis prieš keletą metų jos gyvenimą labai pakeitė. Ir nostalgiškai pasakoja su buvusiuoju susipažinus mokykloje Kristiansande. Jis taip pat buvo pedagogas, nemažai dirbo vadovaujamą darbą mokyklose bei savivaldybėse. Marit santuokoje „praturtėjo” trimis vaikais, o vėliau dešimčia anūkų ir penkiais proanūkiais. „Tai jau minia”, – juokiasi pensininkė, natūraliai vertinanti retus šeimos susitinkimus. Su dukros šeima, gyvenančia Šiaurės Norvegijoje, susitinka kiekvieną vasarą. Materialiai senjora jaučiasi gerai apsirūpinusi, nes gauna padorią pensiją. Virš 40 metų stažo turintys pedagogai gauna 66 procentus nuo algos, kuri svyruoja tarp 300.000  – 500.000 kronų (32.000 -53.000 eur) per metus. Nors skaičiavimai priklauso nuo daugelio faktorių, bet dabartiniai mokytojai pensininkai Norvegijoje gauna ne mažesnę kaip 15.000 kronų  (1 500 eur) pensiją.    

   

Marit Marcussen dirbo pradinių klasių mokytoja keliose mokyklos, bet ilgiausiai – pradinėje Bokemoa mokykloje Stokke. Vidurinėje mokykloje jai tekę dirbti kaip pavaduojančiai, o taip pat darbavosi su neįgaliaisias. Septynerius metus buvo norvegų kalbos mokytoja Fossnes pabėgelių priėmimo centre Stokke. Lygindama švietimo situaciją praeityje ir dabar, Marit mato daug pokyčių, ir mano, kad tėvams dabar iškilę daug iššūkių.

Jurgita Jurevičienė: Ar didelis skirtumas tarp jūsų mokinių ir dabartinių?

Marit Marcussen: Aš su vaikais nebedirbu per pastaruosius 18 metų, bet pažįstu jaunesnių tebedirbančių mokytojų. Jie pastebi, kad daugumai vaikų trūksta susikaupimo, koncentracijos. Mokyklos gyvenimas dabar labai skiriasi nuo to, kai aš ten dirbau. Tuomet pirmiausiai mokytojas perteikdavo žinias, o dabar – kompiuteriai. Vis tik manau, kad mokytojo profesija yra sunki, įdomi ir labai svarbi.

        

Ką manote apie vaikų auginimo pliusus ir minusus Norvegijoje?

Aš noriu tik pasakyti, kad džiaugiuosi, kad nebeauklėju savo vaikų šiandien… Šiandien reikalavimai tėvams ir vaikams labai aukšti. Skaitmeniniai pokyčiai greitai pakeitė kasdienį šeimos gyvenimą. Ar kas nors dar sugeba pasidžiaugti paprastais dalykais, kaip pavyzdžiui, šeimos pasivaikščiojimu miške gražią pavasario dieną?

Kuo dabar užsiimate?

Dabar aš pensininkė ir turiu laiko savanoriškai veiklai: Stokke parapijos taryboje ir diakonate. Čia mes padedame integruotis žmonėms iš kitų šalių. Subūrėme Tarptautinę moterų grupę ir kartą per mėnesį organizuojame „Tarptautinė kavinę” senelių namuose. Čia pusryčiaujame, dainuojame, žaidžiame viktorinas ir loterijas, tiesiog domimės vieni kitais. O bibliotekoje kartą savaitėje mokau norvegų kalbos. Šių veiklų dėka pažinau daug puikių žmonių, kurie man suteikia daug džiaugsmo.

   

Ar ilgai dirbote su suaugusiais? Kaip manote, kas jiems sunkiausia mokantis norvegų kalbos ir integruojantis?

Aš dirbu su suaugusiais nuo 2008 metų. Tai nėra labai sunku, bet pagrindinė problema tai, kad atvykėliai turi skirtingą išsilavinimą ir mentalitetą. Tie, kurie bent kiek moka anglų kalbą, turi didelį pranašumą mokantis norvegiškai. Juk būna ir visai neraštingų, kuriuos laviname atskiroje grupėje. Kai dirbau Fossnes pabėgelių priėmimo centre, turėjau studentų iš maždaug 35 skirtingų Europos, Azijos ir Afrikos šalių. O dabar Stokke bibliotekoje vykstančias pamokas lanko žmonės iš Lietuvos, Ukrainos, Tailando, Vengrijos, Vokietijos, Anglijos ir kitų šalių. Visuomet patiriu džiaugsmą, kad galiu išmokyti kitus skaityti ir rašyti.

   

Ar sutinkate, kad norvegai yra laimingiausi žmonės pasaulyje, pagal JT duomenis?

„Laimingas” yra stiprus žodis… Aš manau, kad  Norvegija yra puiki šalis, todėl tikriausiai čia yra daug žmonių, kurie gerai ir laimingai gyvena. Bet yra ir problemų, apie kurias skaitome ir girdime kiekvieną dieną. 

O Jūs pati ar laiminga?

Džiaugiuosi savo geru gyvenimu, gera šeima, įdomiu darbu. Ir nors po vyro mirties gyvenimas pasikeitė, bet nepaisant to, vis dar yra daug džiaugsmo mano gyvenime.

Užpildykite šiuos hipotetinius teiginius:

Jei aš būčiau jauna ...

Aš tikriausiai pasirinkčiau mokytojo profesiją vėl, o gal tapčiau medike …

Jei laimėčiau dešimt milijonų …

Aš turėčiau su kuo pasidalinti: kiekvienas vaikas ir anūkas gautų gerą sumą; nepagailėčiau parapijos tarybai. Na ir šiek tiek pasilikčiau sau!

To ir linkiu Jums! Nuoširdžiai dėkoju.

Nuotraukos autorės ir iš asmeninio M.Marcussen albumo