Mokyklos langas

Švietimo sistemos pliusai ir minusai

Daugiau / More / Les mer Uždaryti

Karjeros specialistu gali būti ne bet kas

Šiuolaikinis pasaulis labai sparčiai vystosi, darbų pobūdis keičiasi ir reikia vis daugiau kvalifikuotų žmonių. Tačiau kartu auga ir žmonių poreikiai – dažnas reikalauja geresnių darbo sąlygų ir didesnio darbo pasirinkimo. Bet juk kuo didesnis ir platesnis darbo pasirinkimas, tuo sunkiau išsirinkti tinkamiausią. Šių dienų jaunimui tai ypač aktualu. Padėti visa tai išspręsti gali karjeros specialistas. Tad gal ir nieko keisto, kad Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2017 m. sausio 1 d. įtvirtinti karjeros specialisto pareigybę, gana vieningai. Ne paslaptis, kad profesinis orientavimas nebuvo tinkamai plėtojamas, nors ES ir valstybė tam skyrė milijonines sumas. 

Aurelija Naseckaitė yra įsitikinusi, kad ne bet kas gali nuolat laviruoti tarp gausybės besikeičiančios informacijos ir skirtingų žmonių. Tiesa, per savo profesinės veiklos dešimtmetį ji jau išmoko darbe atsiriboti nuo asmeninės patirties, nors … ,,Kartais, išklausius klientą, būna sudėtinga nepamokslauti“, – pripažįsta ji mano šauniai pagalbininkei Gustei.

Nuo 2005 metų  Aurelija Naseckaitė yra Kauno Maironio universitetinės gimnazijos Profesinio konsultavimo koordinacinio centro vedėja. Ji aktyviai dalyvauja tokiuose tarptautiniuose projektuose kaip Comenius ,,Profesinis konsultavimas mokykloms“, ,,Ne mokyklai – gyvenimui mokomės“, NordPlus ,,Nelankančiųjų mokyklos problemos ir jų sprendimo būdai“. Šie projektai turėtų padėti mokiniams geriau pažinti save, atsakingiau rinktis karjeros kelią, išnaudoti neįprastas mokymosi aplinkas. Bet ar tai visuomet būna efekyvu?

Tarptautinė Euroguidance konferencija „Kompetencijų valdymo reikšmė profesiniam efektyvumui ir karjeros pasirinkimui“

Tarptautinė Euroguidance konferencija „Kompetencijų valdymo reikšmė profesiniam efektyvumui ir karjeros pasirinkimui“

Savo patirtimi Aurelija dalijasi nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, skirtose profesiniam orientavimui. 2007–2008 metais ji dalyvavo nacionaliniame Lietuvos profesinio informavimo taškų (PIT) ekspertiniame vertinime ir akreditavime. PIT yra Kauno Antano Smetonos gimnazijos padalinys, teikiantis profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklos ugdytiniams, mokytojams bei tėvams. Profesinio informavimo taškas padeda mokiniams tinkamai apsispręsti renkantis būsimą profesiją bei ruošiantis karjerai įgyti įvairių gebėjimų, išbandyti savo gabumus praktinėje veikloje.

images

Gustė Bertulytė: Kas yra karjeros specialistas, kuo jis užsiima?

Aurelija Naseckaitė: Karjeros specialistas arba ugdymo karjerai specialistas yra asmuo, dirbantis karjeros projektavimo srityje. Jis teikia konsultacines paslaugas įvairaus amžiaus gyventojams. Konsultuoja, pataria karjeros planavimo, mokymosi veiklų pasirinkimo, kvalifikacijos tobulinimo, darbo paieškos klausimais.

Kur dirba karjeros specialistai: mokyklose, darželiuose, specialiose įstaigose ar dar kitur?

Vytauto Didžiojo universiteto „Karjeros dienose 2011″ dalyvavo Kauno Maironio universitetinės gimnazijos specialistė A. Naseckaitė

Vytauto Didžiojo universiteto „Karjeros dienose 2011″ dalyvavo Kauno Maironio universitetinės gimnazijos specialistė A. Naseckaitė

Ugdymo karjerai specialistai dirba mokyklose, karjeros specialistai – Lietuvos darbo biržos padaliniuose, privačiose įmonėse. Jų veiklos spektras labai platus – nuo savęs pažinimo konsultacijų, seminarų iki didelių renginių pvz.: Studijų savaitės ar karjeros dienų organizavimo.

 Kokius mokslus reikia baigti norint būti karjeros specialistu?

Karjeros specialistas privalo įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei nuolat tobulinti savo kompetencijas, domėtis pokyčiais profesinėje srityje.

 Su kokiais sunkumais darbe susiduria karjeros specialistas?

Ugdymo karjerai specialistas nuolat dirba su dideliais duomenų kiekiais, jis konsultuoja ir pataria. Pagrindinis iššūkis – atsiriboti nuo asmeninės patirties ir atvirai priimti konsultuojamojo situaciją. Kartais, išklausius klientą, būna sudėtinga nepamokslauti. Sprendimo teisė yra kliento rankose, todėl, ugdymo karjerai specialistas šią teisę gerbia. Kitas iššūkis – nuolat besikeičianti informacija apie studijų ir darbo pasaulį. Šiame darbe tiesiog privaloma nuolat sekti naujienas – atnaujinti informaciją.

Ar daug sulaukiate žmonių, kuriems reikia Jūsų pagalbos?

Ugdymo karjerai specialistai intensyviai dirba tiesiogiai – konsultuojant, bet sulaukia nemažai elektroninių užklausų. Šiame darbe pastebimas sezoniškumas – ypatingai daug klientų kreipiasi pavasarį bei vasaros pradžioje. Tai siejama su bendrojo priėmimo sistemos LAMA BPO tvarkaraščiu. (LAMA BPO – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti – aut. Pastaba).

2010 m. Konferencija Seime„Karjera be sienų mokymosi visą gyvenimą kontekste“.

2010 m. Konferencija Seime„Karjera be sienų mokymosi visą gyvenimą kontekste“.

 Kokios yra Jūsų darbo priemonės? Gal turite kokių nors netradicinių ar išskirtinių priemonių?

Pagrindinė darbo priemonė – pilna idėjų bei duomenų galva. Būtina įsijausti į kito žmogaus situaciją, atpažinti stiprybes ir silpnybes. Reikia greitos reakcijos kad būtų galima suteikti pagalbą tiksliai ir laiku. Specialių priemonių neturime (nesinaudojame kirviais, pjūklais ar kosminėmis technologijomis 🙂 Jei yra internetas, kompiuteris ir profesionalus ugdymo karjerai specialistas – jau turime palankią aplinką konsultacijai. 

Ar ši specialybė reikalauja iš Jūsų emocinio-psichologinio pasiruošimo ar net fizinio pajėgumo?

Ši profesija man siejasi su kantrybe ir drąsa. Daugybę konsultavimo praktikų bei seminarų metodų – pirmiausiai išbandau asmeniškai. Nuolat mokausi, analizuoju duomenis, domiuosi naujienomis ekonomikos, mokslo, verslo, psichologijos srityse. Ši profesija leido patobulinti informacinių komunikacinių technologijų kompetenciją, atnaujinti ne tik žinias, bet ir pasidomėti programinės įrangos naujovėmis. 

ak1

Kodėl pasirinkote šią specialybę?

Šią profesiją pasirinkau, nes esu susitelkusi į santykių su žmonėmis puoselėjimą. Esu empatiška, komunikabili, pasirengusi padėti. Manau, jog ši profesija leido atskleisti mano stiprybes bei paskatino pergalvoti mano pačios karjeros planavimo procesą. 

Kokie yra šios specialybės pliusai ir minusai?

Pagrindiniai šios profesijos privalumai – dinamiška kaita ir daugybė naujų pažinčių. Tai – galimybė nuolat mokytis, nes tik savo asmeniniu pavyzdžiu galima tinkamai parodyti mokymosi visą gyvenimą filosofijos gilumą. Pagrindiniai šios profesijos trūkumai – informacijos daugiasluoksniškumas, klientų lūkestis, jog gaus tobulą karjeros receptą. 

Ar ši specialybė yra populiari Lietuvoje, užsienyje?

Ši profesija yra būtina sveikai gyvenančiai visuomenei. Darbo pasaulis, profesijos, mokymosi sąlygos kinta taip greitai, jog visuomenės nariams, nepaisant amžiaus ir patirties, kartais būna sudėtinga planuoti asmeninės karjeros pokyčius. Karjeros specialistai gali dirbti įvairiose organizacijose nuo valstybinių institucijų iki privataus sektoriaus įmonių.

Gustė Bertulytė

Raudondvario Žurnalistikos studija, 2016 m.

Daugiau informacijos galite rasti:

http://kmug.lt/aurelija-naseckaite/  

Jurgitos Jurevičienės prierašas: 

,,Mokyklos lango“ duomenimis, 2010 m. buvo parengta 1688 karjeros specialistai. Bet skaičiai kaip visuomet – tik skaičiai. Dėl detalesnės informacijos kreipėmės į Lietuvos karjeros specialistų asociaciją, dabar vienijančią virš 40 karjeros specialistų iš visos Lietuvos, taip pat ir socialinių partnerių (fiziniai ir juridiniai asmenys). Įvairias veiklas ir projektus jie gali vykdyti visoje Lietuvoje, nes be aktyviausiųjų asociacijos narių mezgasi ryšiai su karjeros specialistais, kurie šiuo metu asociacijai nepriklauso, tačiau prisijungia prie veiklų. Aktyviausi regionai: Vilnius, Kaunas Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Ukmergė, Raseiniai, Alytus, kt. 

J.J.: Kokias galėtumėte paminėti pavyzdines švietimo įstaigas dėl sėkmingo profesinio ugdymo? 

Mokykla tiesiogiai nerengia darbo rinkai, vertinimai būtų subjektyvūs, o rodiklių nėra. Šiuo metu vertinamas įstojimas į universitetą pirmu pasirinkimu, tačiau tai neatspindi sėkmės karjeroje, o tik viename iš etapų. Taip pat švietimo monopolis (net privačių įstaigų standartus reglamentuoja valstybė) negali atspindėti individualios karjeros poreikių. Kita vertus, yra švietimo įstaigų, kurios aktyviau nei kitos teikia ugdymo karjerai paslaugas: turi pasirenkamas arba privalomas ugdymo karjerai pamokas, skiria atskirą darbuotoją, atsakingą už ugdymą karjerai, skiria neformaliojo ugdymo valandų ar imasi kitokių priemonių.

J.J.: Ar nuo 2017 m. įsigaliosiantis įstatymas dėl karjeros specialistų įdarbinimo švietimo įstaigose suaktyvino Jūsų veiklą? Kaip?

Nėra aišku kaip minėtas įsakymas bus įgyvendintas praktiškai, taip pat nėra žinoma naujojo švietimo ministro pozicija šiuo klausimu, tad įstatymą dar anksti komentuoti. Tačiau tikėtina, jog jei daugės aktyviai dirbančių karjeros specialistų, aktyvės ir mūsų asociacijos veikla. Mūsų asociacija siūlys karjeros specialistų darbo etikos standartus, reikiamo išsilavinimo standartus, kvalifikacijos kėlimo modelį ir mokymus.

J.J.: Su kokiais iššūkiais susiduriate kasdienybėje? Ar jaunimas imlus konsultantų pastaboms, pagalbai?

Asociacija jungia daugelio sričių karjeros specialistus, kurie padeda renkantis profesiją pirma kartą, keičiant ją, t. y. pradedant ir baigiant, susidūrus su iššūkiais karjeros viduryje ir t. t. Nuo vaikų penktoje klasėje iki pensijinio amžiaus. Didžiausias iššūkis yra klientų įvairovė ir klausimų plotis. Todėl dauguma turi savas specializacijas, kurios nebūtinai sistematizuotos. Be to, profesiniai klausimai siejasi su asmeniniais ir ribos nėra tokios aiškios.

J.J.: Kodėl plečiant šias paslaugas mokyklose, negerėja jaunimo sąmoningumo lygis bei įdarbinimo rodikliai?

Fragmentiškai paslaugos teikiamos priklausomai nuo mokyklos pasirinkimo. Nacionalinių projektų tęstinumas taip pat fragmentiškas, privalomas integruotas ugdymas karjerai dažniausiai nėra atskirai vertinamas. Vis dar nėra įgyvendintas karjeros portfolio nacionaliniu mastu. Taip pat reikėtų priminti, jog „Ugdymo karjerai“ projektas buvo  įgyvendinamas 2012-2015 metais ir tie mokiniai, kurie lankė ugdymo karjerai pamokas, dalyvavo veiklinimo vizituose, dalyvavo konsultacijose arba yra studentai šiuo metu, arba dar mokosi mokykloje, jie dar neatėjo į darbo rinką, todėl pokyčio dar nefiksuoja apklausos, tyrimai, rodikliai.

J.J.: Kiek tėvai padeda (trukdo) rinktis atžaloms būsimas profesijas? Kokie čia pavojai? 

Tėvai daro didžiausią įtaką vaikų profesiniams pasirinkimams: nuo tiesiogiai nusprendžiant už vaikus iki pagalbos renkantis ir nevertinant pasirinkimų, pasitikint, kad vaikai patys gali nuspręsti – idealiu atveju. Tėvai parenka vaikams būrelius, gali nukreipti išbandyti ar susipažinti su viena ar kita profesija, tačiau turėtų palikti galutinį sprendimą vaikui. Kadangi karjeros projektavimas yra nuolatinis procesas, tai karjeros pasirinkimai taip pat keičiasi ir tai natūrali raidos dalis. Tėvai turi savo patirtį, suteikia palaikymą vaikui, tačiau šiandienos ar rytdienos reikalavimai visai kiti ir dažnai kinta. Todėl geriausia yra paruošti vaiką pokyčiams ir išmokyti priimti sprendimus, daryti klaidas ir iš jų pasimokyti.

 J.J.: Ar tinkamai rengiami karjeros konsultantai?

Karjeros specialistų turima patirtis ir išsilavinimas labai skirtingi, nuo praktikų iki mokslininkų, todėl prireiks laiko kol bus nustatyti ir pasiekti tam tikri profesiniai standartai. 

J.J.: Ačiū.

Daugiau info:

http://lksa.lt/