Mūsų žiniasklaidoje retokai uždegama žalia šviesa gerosioms švietimo žinioms. Bet aš juk įsipareigojau Jums, mieli skaitytojai, apžvelgti ne tik minusus, bet ir pliusus. Taigi, mokytojų streikai, nauja neformaliojo vaikų švietimo krepšelio skyrimo metodika, Laisvės gynėjų dienos minėjimai… Tarp šios informacijos lyg ir pasiklydo gera naujiena apie praėjusių metų gruodžio 21 d. ministrės A.Pitrėnienės įsakymu patvirtintą Geros mokyklos (GM) koncepciją.
Susipažinusiems su ja turėtų gerokai kilstelėti ūpas: štai, pagaliau kažkas šviesesnio, progresyvesnio, žmogiškesnio švystelėjo pro niūrokus švietimo debesis! Ir nors pasaulyje vargu ar egzistuoja vieninga samprata kas yra „gera mokykla“, bet kriterijai visur panašūs. „GM negali būti detali instrukcija, o turėtų skatinti mąstančią mokyklą kur link eiti, – tvirtina koncepcijos iniciatorius Gražvydas Kazakevičius, Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojas. – Nes jei imsi detaliai aprašinėti kiekvieną ugdymo aspektą, tai vėl bus standartinis tvarkos aprašas, nesuteikiantis jokios minties laisvės mokykloms. Todėl mūsų koncepcija trumpa, bet talpi“.
Jurgita Jurevičienė: Kas dar su Jumis rengė Geros mokyklos koncepciją?
Gražvydas Kazakevičius: Mūsų grupė iš viso apie 10 žmonių, jungiančių mokslą, pedagogiką, praktiką, tėvus: a.a.dr.Vaiva Vaicekauskienė, prof. hab.dr. Jonas Ruškus, prof. hab.dr. Rimantas Želvys, Vaidas Bacys, doc. dr. Berita Simonaitienė, prof. hab.dr. Vilija Targamadzė, Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas. O štai Violeta Jonynienė net buvo Meilės Lukšienės kurtos Tautinės mokyklos koncepcijos bendraautorė. Tiesa, su mokinių organizacijomis, jų lyderiais nepavyko susitarti. Ilgai „siūlėmės“, kvietėme diskusijoms, bet be atsako. Berods, 2014 m. mokyklų parodos metu, gana siaurame ratelyje buvo diskutuota ta tema.
J.J.: Kiek laiko ji buvo kuriama? Ir kaip ilgai laukėte patvirtinimo?
GM koncepciją, kuri yra vieno ES projekto sudėtinių dalių, kūrėme apie pusantrų metų. Prieš tai atlikome tyrimą – studiją kokią mokyklą mato ir kokią norėtų matyti mokiniai, tėvai, švietimo darbuotojai. Ši studija buvo Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vykdomas projektas „Kokybės vadybos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose (modelių sukūrimas)“. Studijos tikslas – įvairiapusiškai ištirti geros mokyklos sampratą, kuria remiantis būtų galima parengti kokybiškai dirbančių mokyklų vertinimo modelį. Panašiai, apie pusantrų metų, laukėme ir GM patvirtinimo. Pirmieji tvirtinimo bandymai buvo 2015 m. pavasarį, vėliau vyko konsultacijos su ŠMM ministerija.
J.J.: Kuo GM koncepcija skiriasi nuo Tautinės mokyklos (1988 m.) koncepcijos ar Bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų (1994 m.)? Ar šie tekstai tapo pagrindu, o galbūt kitų šalių patirtys?
Mes peržvelgėme mūsų mokyklų istoriją, o taip pat rėmėmės pasaulio teorija ir praktika gana plačiai: nuo Naujosios Zelandijos iki Škotijos mokyklų. Ieškojome, ar iš viso šalys turi kokią bendrą sampratą, geros mokyklos kriterijus. Domėjomės, ką pedagogikos, edukologijos mokslai šneka apie tai ir kaip tai įgyvendinama valstybėse. Informacijos labai daug, o štai vieningos geros mokyklos koncepcijos kaip ir nėra. Kaip užsakovas sudėliojau, kad GM negali būti detali instrukcija, o turėtų skatinti mąstančią mokyklą kur link eiti. Nes jei imsi detaliai aprašinėti kiekvieną ugdymo aspektą, tai vėl bus standartinis tvarkos aprašas, nesuteikiantis jokios minties laisvės mokykloms. Todėl mūsų koncepcija trumpa, bet talpi. Joje užkoduoti keli svarbūs aspektai: mokykla kaip besimokanti organizacija; išplėsta rezultato samprata (ne tik akademiniai rodikliai svarbūs); ugdymosi aplinkų įvairovė (pamokos gali vykti ne vien klasėse).
Gera mokykla – tai tikrai ne žurnalo „Veidas“ reitinguose esanti mokykla. Tai ir asmenybės branda, pasitikėjimas, vaiko galių atskleidimas, geras mikroklimatas, bendruomeniškumas. Jeigu gerumą vertinsime tik pagal akademinius pasiekimus, reitingus, tai kokie šansai kaimo pradinei ar pagrindinei mokyklai, kuriose net nėra abitūros egzaminų? GM koncepcija sako, kad visi gali savaip siekti to gėrio.
J.J.: Ar pavadinimas „Gera mokykla“ – lietuviškas, jūsų sugalvotas? Ir kuo tokia besiskelbianti mokykla skirsis nuo „demokratinių“, „žaliųjų“, „katalikiškų“, alternatyviomis metodikomis besivadovaujančių ir kitų besisteigiančių mokyklų?
Niekas netrukdo žaliajai mokyklai būti gera. Norėjome paprasto lietuviško žodžio.
J.J.: Kokių kliūčių ar naujų sumanymų kilo rengiant GM koncepciją?
Žinoma, vyko audringos diskusijos, net buvo pavojus išsiskirstyti… Manau, kad kiekvienas žmogus, prisidėjęs prie GM, atrado sau kai ką vertinga. Bebaigiant projektą pasiūlėme savivaldybėms nemokamą kelių valandų informacinį seminarą. Aplankę apie 40 savivaldybių, grįžome su naujomis mintimis. Man asmeniškai visai patiko tas kūrybinis laikotarpis, kai regionuose užvirė diskusijos. Klaipėdoje net vyko konferencijos ta tema, Kupiškyje imta garsiai kalbėti. Ar naujų idėjų priėmimas priklauso nuo tenykščių vadovų – turbūt taip maždaug trisdešimčia procentų.
J.J.: Jei ŠMM patvirtino GM koncepciją – ar tai taps privaloma?
Koncepcijos negali būti privalomos. Šiuo atveju valstybė palaiko, skatina, tarsi tvirtina „būsi saugus, jei tą ar aną bandysi“. Ši koncepcija daug ką leidžia. Manau, tai gali būti skėtinis dokumentas, gairės kitiems norminiams dokumentams (ugdymo planas, bendrosios programos, įvairūs projektai). Tiesiog naujieji aktai turėtų atspindėti tą pačią filosofiją. Koncepcija liečia bet kokias – profesines, ikimokyklinės, neformalaus ugdymo įstaigas.
J.J.: Ar pedagogai, švietimo specialistai, visuomenė tuo domisi?
Kvietėme švietimo įstaigas dalyvauti GM pripažinimo procese pagal 16 rodiklių ir gauti atitinkamą ženklą. Dabar atitinkančiomis GM koncepcijos idėjas pripažintos aštuonios Lietuvos mokyklos. Tai Panevėžio „Vyturio“ progimnazija, Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla, Kauno „Santaros“ gimnazija, Kauno Suzukio pradinė mokykla, Jonavos r. Bukonių pagrindinė mokykla, Šilutės Žibų pradinė mokykla, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija, Klaipėdos Ąžuolyno gimnazija.
J.J.: Jūsų nuomone – ar pasiteisins Geros mokyklos kūrimo viltys? Kokie galimi pavojai?
Tikiu, kad mūsų darbas skatins išlaisvėjimą, įvairovės ieškojimą, dialogą su vaikais ir bendruomene, laužys barjerus, ragins išeiti iš įprastų mokyklos ribų. Žinoma, pasiteisinti, kad kažko negaliu, visada galima. Negalime priversti visus daryti kažką kitaip. Jei turime Metų mokytoją, tai kodėl negalime turėti Metų mokyklos GM šviesoje?
J.J.: Ačiū.
Pasidomėjau kelių Geros mokyklos koncepcijos nominantų – mokyklų vadovų – nuomonės. Kodėl jiems prireikė siekti šio titulo? Argi taip sudėtinga būti geriems?
Vilija Prižgintienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė
Geros mokyklos koncepcija susidomėjome, nes galvojame, kad mokyklų reitingavimas tik pagal brandos egzaminų rezultatus ir abiturientų įstojimą į aukštąsias mokyklas pagal pirmąjį pateikimą prašyme nėra objektyvus mokyklos vertinimo kriterijus. Mūsų gimnazija šiuose reitinguose Lietuvoje yra tikrai geroje pozicijoje, tad nusprendėme „pasitikrinti“ pagal kitus kriterijus.
Vitalija Dziuričienė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktorė
Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos bendruomenei nuolat kyla klausimas, ar tai, ko siekiame, ką kuriame, dėl ko diskutuojame, kaip veikiame, yra vertinga, perspektyvu mūsų mokiniams. Ar mūsų pastangos prisideda prie vaiko ugdymosi pažangos? Kiekviena mokykla nori būti gera mokykla. Neužtenka norėti. Reikia turėti orientyrus, kurie padėtų susivokti vieno ar kito veikimo prasmingumą, sąsajas. Išanalizavę Geros mokyklos koncepcijoje pateiktą geros mokyklos sampratą, nuostatas, veikimo principus supratome, kad mūsų bendruomenei Geros mokyklos koncepcija priimtina, kad mes norime mokyklos gyvenimą grįsti būtent šios koncepcijos nuostatomis. „Vyturio“ progimnazijai svarbūs ir ugdymosi rezultatai, ir jų pasiekimo procesas. Esame ta mokykla, kuri „išranda“ savo mokyklą. Kuriame, planuojame, veikiame mokydamiesi ir reflektuodami. Suvokiame valdymą, pagrįstą pasidalytąja lyderyste. Mokykloje sukurtos savitos aplinkos, padedančios mokytis aktyviai ir kūrybiškai.
Danutė Janukienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktorė
Susidomėjome tuomet, kai gavome iš Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros elektroninį laišką su informacija, kad galime teikti prašymą dėl mokyklų, atitinkančių Geros mokyklos koncepcijos (projekto) nuostatas veiklos kokybės pripažinimo. Susipažinome su Geros mokyklos koncepcijos projektu. Po to paanalizavome, kokie geros mokyklos požymiai yra mūsų gimnazijoje. Įsitikinę, kad nemažai požymių mūsų gimnazijoje yra ryškūs, nusprendėme NMVA teikti prašymą. Koncepcijoje mes radome tai, kas, mūsų manymu, sudaro ugdymo esmę, tai, kas yra įvardinta mūsų gimnazijos prioritetuose: Geroje mokykloje turi būti pripažįstamas kiekvieno besimokančiojo individualumas, tikima, kad kiekvienas jų gali padaryti pažangą; užtikrinamas veiksmingas ugdymas(is); veikla grindžiama bendruomenės susitarimais; kiekvieną dieną mokinys turi patirti sėkmę. Dalyvaudami šioje atrankoje taip pat norėjome pasimatuoti, ar sėkmingai dirba mūsų gimnazija.
Alfonsas Lietuvininkas, Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos direktorius ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Petkevičienė
Kokia MŪSŲ mokykla yra šiandien? Ar mes, šaltiniečiai, atpažįstame save Geros mokyklos kontekste? Išdrįsime pasakyti, kad taip. Dar 2013 metais, skaitydami Geros mokyklos koncepciją, mes džiaugėmės, kad čia mokyklos sėkmė matuojama ne tik aukštais mokinių pasiekimais ar lengvai pamatuojamais įvykdytų veiklų rezultatais, bet ypatingas dėmesys yra skiriamas minkštiesiems veiksniams – mokykloje turi būti gera. Tad nenuostabu, kad šis dokumentas, artimas mums savo idėjomis ir leidžiantis pačiai mokyklai susitarti dėl jos misijos ir kokybę užtikrinančių veiksnių, tapo mūsų mokyklos veiklos tobulinimo orientyru ir kryptimi, formuojant strategiją ir bendrai kuriant viziją. Na, o šiandien mūsų nuolat besimokanti ir tobulėjanti bendruomenė džiaugiasi, kad savo mokyklai ji gali drąsiai pritaikyti Geros mokyklos koncepcijoje pateiktą geros mokyklos apibrėžimą: čia bendrais sutarimais vykdomos prasmingos veiklos, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio individualią pažangą ir siekiama mokymosi sėkmės per naujus atradimus ir džiugias patirtis. Be to, bendrai sukurta ir savastimi tapusi mokyklos filosofija – ypatingas dėmesys kiekvienam vaikui – įpareigoja, įgyvendinant mokyklos misiją, vienodai paskirstyti dėmesį tiek mokyklos veiklos rezultatams, tiek jų pasiekimo procesui.
Kad šios dvi svarstyklių pusės – rezultatai ir procesas – yra vienodai svarbios mūsų mokykloje, paliudija ir tėvų išsakyta nuomonė. 97 procentai jų teigia, kad „mano vaiko mokykla yra gera mokykla <…>, iš mano vaiko mokytojai tikisi pažangos pagal jo gebėjimus“. Gavę tokius apklausos rezultatus įsitikiname, kad pasirinkome tinkamą strategiją: dėmesį skiriame ne pavienių mokinių aukštiems rezultatams, bet asmenybės brandai ir pridėtinei vertei, kurios svarbą akcentuoja ir Geros mokyklos koncepcija. Tinkamo kelio ugdant mokinius pasirinkimą patvirtina ir 10 klasę baigę bei aukštesniais įvertinimais nei Lietuvos mokinių vidurkis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrą išlaikę mokiniai, kurie teigia, kad iš šios mokyklos jie išsineša daug daugiau nei sukauptas žinias: pasitikėjimą savimi, atvirumą, kūrybiškumą, laisvumą, atsakomybę, gebėjimą drąsiai reikšti savo mintis ir dėlioti asmeninę karjerą. Tai mūsų mokyklos misija.
Elena Šarkienė, Šilutės Žibų pradinės mokyklos direktorė
Šiuolaikinei gyvenimo aplinkai ypač sparčiai keičiantis ir tobulėjant, mokyklų laukia dideli iššūkiai, nes tai kas buvo laikoma gera mokykla netolimoje praeityje, nebeatitinka šių dienų poreikių. Džiaugiamės savo mokykloje dirbančiu darbščiu, aktyviu, atviru naujovėms, kūrybingu kolektyvu, besidalinančiu savo patirtimi ne tik tarpusavyje, bet ir rajone bei respublikoje. Kasmetiniai mokyklos veiklos įsivertinimo rodiklių įverčiai yra pakankamai aukšti, tačiau gavus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros kvietimą dalyvauti mokyklų, atitinkančių Geros mokyklos koncepcijas nuostatas, veiklos kokybės pripažinimo projekte, panorome išbandyti save, pasitikrinti, ar teisinga linkme dirbama, kokios veiklos sritys yra tobulintinos. Nemažą įtaką apsisprendimui dalyvauti veiklos kokybės pripažinimo procedūrose turėjo tai, kad mokyklas vertins kompetetingi įvairių sričių ekspertai.
Nuotraukos iš mokyklų archyvų
Čia galite, sakyčiau, PRIVALOTE, perskaityti Geros mokyklos koncepciją:
http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2015/08/GM_koncepcija_11-121-V.V..pdf
2016-01-11. Marijos radijas, laida „Meilė tiesoje“. Gera mokykla: kokia ji? Dalyvauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prof. dr. Lilija Duoblienė, VU Pedagogikos centro vadovė doc. dr. Sigita Girdzijauskienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė Violeta Jonynienė, Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas. Laidos vedėja prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.
http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=71455
