Dalies mūsų mokytojų jau nebėra. Neseniai nebeliko ir mano pirmosios Mokytojos Joanos Šatūnienės – gerumo, šviesos ir elegancijos įsikūnijimo. Ar juos prisimename tik Mokytojų dienos proga? Ar buvo jūsų gyvenime Mokytojas iš pašaukimo, Mokytojas iš didžiosios raidės? Ar turite kam padėkoti už žinias, o galbūt ir gyvenimo pamokas? Stebiuosi, kaip mano aštuoniasdešimtmečiai tėvai nepamena, kas buvo vakar, bet gali valandų valandas pasakoti apie pokario mokytojus, sunkumus ir išdaigas.
O-o-o, mes jau buvome visai kita sovietmečio idealogijos persunkta karta: tarybinę moralę demonstruojantys pedagogai ir išmuštruoti mokinukai. Kauno Jono Jablonskio vidurinė mokykla tuomet garsėjo kaip drausminga, tvarkinga, patriotiniu ir estetiniu lavinimu besirūpinanti švietimo įstaiga. Daugelis tėvų leido savo vaikus į taip vadinamą jablonskynę tik dėl sustiprinto anglų kalbos mokymo.
Trims dešimtmečiams po mokyklos baigimo praėjus…
…mes dar prisimename, kaip bijojome principingų mokytojų, bet vis tiek bėgome iš pamokų, maištavome, krėtėme kvailystes. Troškome laisvės ir tiesiog nemėgome moralų, nes manėme viską geriau žiną. Mes buvome VISOKIE, o mokytojai mus bandė nulipdyti pagal VIENĄ standartą. Tiesa, buvusi mūsų auklėtoja, lietuvių k. ir literatūros mokytoja Viktorija Motiejūnienė, praėjus dešimtmečiui po mokyklos baigimo, viešai mūsų atsiprašė už tą „žmogišką eksperimentą“. Supratome ir atleidome: mokytojai taip pat buvo laikmečio aukos, ir tik vienas kitas drįsdavo plaukti prieš srovę. Tik tikros asmenybės keliais žodžiais sugebėdavo mus sutramdyti, sudominti savo dėstomu dalyku ir tapdavo kelrodės žvaigždės.
Trims dešimtmečiams po mokyklos baigimo praėjus…
…atmintyje lieka ir tie, kuriuos gerbėme, ir tie, kurių bijojome… Stasė Daugelienė, Joana Šidlienė, Aldona Titienė, Alina Gutauskienė, Algimantas Neniškis, Jadvyga Kovienė, Jevdokija Fomkinaitė, Zita Vobolienė, Aldona Sokienė ir daugelis kitų. Ilgiausiai iš mūsų mokytojų – daugiau kaip 4 dešimtmečius – Kauno J.Jablonskio gimnazijoje dirbo fizinio lavinimo mokytojas ekspertas Romualdas Silkinas. Pagarba pedagogui, su meile ugdžiusiam sportinius mokinių pasiekimus ir puoselėjusiu krepšinio varžybų tarp esančių ir buvusių mokinių tradiciją!
Trims dešimtmečiams po mokyklos baigimo praėjus.,,
…mes dar prisimename pirmojo žiburėlio muziką ir iš širdies traukiamas liaudies dainas, užuodžiame turistinio žygio košės kvapą, matome privalomų kino seansų „Pasakos“ kino teatre vaizdus. Neužmiršime praktikos kolūkiuose, angliškų karnavalų ar kelionių į Taliną, Leningradą, Jerevaną. Aš prisimenu po sėkmingo dalyvavimo olimpiadose iš kalbų mokytojų sulaukusi palaikymo, ir, deja, žeminančių vertinimų prie chemijos klasės lentos…Ką jau padarysi – Maironio, Puškino ar Šekspyro draugijoje jaučiausi jaukiau nei Mendelejevo ar Pitagoro. Gerai, kad nepatikėjau mokytoja, kuri supykusi, kad klasėje valgiau spurgą, sviedė: „Tu, Kirkilaite, savo gyvenimą baigsi griovyje!“ Gerai, kad neišsigandau, kai mokyklos taryboje svarstė mano elgesį už pasišalinimą iš praktikos kolūkyje, kai barė už „nestandartinę“ megztą uniformą, už dryžuotas kojines, už…už…
Trims dešimtmečiams po mokyklos baigimo praėjus…
…mes tikime, kad jablonskynė buvo MŪSŲ teritorija, o mokytojai tokie griežti buvo tik MŪSŲ mokykloje. Ir tie griežtieji pedagogai mus taip išmuštravo, kad visa klasė – beveik 40 mokinių – stojome į aukštąsias mokyklas ir sėkmingai iriamės gyvenimo upe. Na, galbūt nesame tokios garsenybės kaip mūsų mokyklos buvę mokiniai Valdas Adamkus, filosofijos mokslų daktaras Arūnas Gelūnas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, poetė Violeta Palčinskaitė, rašytoja Bitė Vilimaitė, kino operatorius Jonas Gricius, režisieriai Henrikas Vancevičius, Valdas Navasaitis bei Šarūnas Bartas, krepšininkės Dalia Beleckaitė ir Jolanta Vilutytė, dailiojo čiuožimo čempionas Povilas Vanagas, buriuotojas Paulius Kovas ir daugelis kitų.
Bet šiandien norime Jums pasakyti AČIŪ, kad buvote mūsų mokytojai!
Aldona says:
Kaip jautriai aprašyta sovietmečio mokykla ir mokytojų griežtumas, tuo laikmečiu jie negalėjo būti kitokie. Svarbu juos prisiminti kaip šviesos nešėjus. Šaunuolė Jurgita, kad nepamiršti mokyklos ir mokytojų.
2017 5 spalio — 21:55
Linas Zvirblys says:
Prisijungiu ir aš su savuoju AČIŪ visiems mūsų MOKYTOJAMS. Gaila tik, kad daugeliui jų to jau niekada nepasakysime asmeniškai…
2017 5 spalio — 22:09
Vilija says:
Nuoširdu, tikra, jautru…Puikus pavyzdys visiems…
2017 5 spalio — 22:22
Aušra says:
Taip…Ačiū…Jums, Jurgita už sveikinimus, už pasidalintus prisiminimus „jablonskynėje”…Taip,teko patirti šios mokyklos „skonį”, taip įsirėžė atmintin keletas man labai svarbių mokytojų…Ypatingai esu dėkinga lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Morozovienei, atvėrusiai didžių vertybių skalę mūsų kalbos pasaulyje. Bet kas liūdino labiausiai, kas buvo nebepakeliama…tai pastūmėjo apsispręsti ir išeiti. Nesigailiu savo pasirinkimo, nes ne kiekvienas žmogus gali būti ugdomas vienodai pagal ypatingą disciplinuotą drausmę…
2017 6 spalio — 17:13
Inga says:
Per savo, mokytojos, kasdienybę, neradau laiko prisiminti tų, kurių dėka šiandien esu kas esu. Gaila, kad Jūsų straipsnis nepapuolė išvakarėse, būčiau ieškojusi minutės padėkoti savo mokytojams, kol dar tai įmanoma… Kita vertus – ar reikia ieškoti žyminės dienos kalendoriuje?:) Padarysiu tai ryt:))) Ačiū, Jurgita!
2017 5 spalio — 23:10
Jolanta says:
Nors aš čia nesimokiau, bet ką perskaičiau mane sužavėjo…Tiek daug tiesos pasakyta…Mokytojai irgi turėjo derintis prie laikmečio. Bet jie nebuvo blogesni, jie dirbo savo darbą:) Aš už pareigingą, mylintį savo darbą pedagogą:)
2017 5 spalio — 23:19
Inga says:
AČIŪ!…
2017 6 spalio — 00:22
Asta KG says:
Prisijungiu ir aš su savuoju AČIŪ!
Ačiū mokytojams ir Jurgitai už puikų straipsnį.
2017 9 spalio — 12:23